Uždaryti

Rinkimai – palanki terpė „troliams“ skleisti sumaištį. N. Maliukevičiaus komentaras

Neverta spėlioti ar priešiškos Lietuvos demokratijai jėgos ar demokratinei Lietuvai nedraugiškos valstybės ketina daryti kokią nors įtaką kitąmet vyksiančiam rinkimų maratonui Lietuvoje. Atakoms reikia ruoštis, nes jų taikiklyje jau yra atsidūrusi ne viena rinkimų kampanija Vakaruose, įskaičiuojant JAV prezidento rinkimus ar „Brexit“ procesą.

Labiausiai žinomas ir išsamiausiai nagrinėjamas užsienio valstybės kišimosi į kitos valstybės rinkimus pavyzdys – Jungtinėse Valstijose tebesitęsiantis tyrimas dėl Kremliaus įtakos prezidento rinkimams. JAV specialusis prokuroras Robertas Miuleris (Robert Mueller) šių metų pradžioje pateikė kaltinimus dėl vykdyto politinio sabotažo.

Jungtinės Karalystės Nacionalinė nusikaltimų agentūra tiria, kad „Brexit“ rėmėjas verslininkas Aronas Benksas (Arron Banks) buvo finansuojamas iš Rusijos, o Kremliui pavaldūs programišiai per socialinius tinklus sėjo nesantaiką ir agitavo britus balsuoti už išstojimą iš Europos Sąjungos.

Politologas, VU TSPMI dėstytojas Nerijus Maliukevičius pastebi, kad Jungtinių Valstijų demokratijai „Prigožino trolių fabrikas“ – taip vadinama sumaištį per socialinius tinklus sėjanti Rusijos verslininko Jevgenijaus Prigožino finansuojama „Interneto tyrimų agentūra“, esminės žalos neatnešė. Pasak politologo, tai, kad JAV institucijos teikia ataskaitas, tiria ir viešina, kaip „trolių fabrikas“ per netikras socialinių tinklų paskyras skleidė melagingą informaciją, kaip tik įrodo priešingai, kad Amerikos demokratija yra atspari atremti tokias atakas.

Jos pavojingesnės vadinamosioms „trapioms demokratijoms“, tokioms, kaip Gruzija ar Ukraina. Lietuva Kremliaus atakų taikinyje yra ne vien todėl, kad įžengia į „rinkimų maratono“ laikotarpį. Čia, kaip ir visoje Vidurio Europoje, svarbiausias tikslas – pasėti chaosą ir nepasitikėjimą pačiomis demokratinėmis institucijomis.

„Kokią pagrindinę žinią skleidžia Vladimiras Putinas – kad Sovietų Sąjungos subyrėjimas buvo tragedija, o jos vietoje atsikūrusios valstybės yra nesėkmingos, nevykusios, nesugebančios tvarkytis. Neva to chaoso pašonėje yra alternatyva, stabilumo garantas – patikima Rusija“, – aiškina N. Maliukevičius.

Tokiu būdu norima pademonstruoti Rusijos visuomenei, kokia stabili ir patikima yra jos valdžia. Drauge vyksta ir „žvalgyba mūšio metu“ (razvedka bojem – rus.) – tikintis, kad galbūt tvyrant chaosui pavyks į kitos šalies valdžią prastumti Rusijai palankius politikus.

Ataka tikėtina

Valstybės Saugumo departamento 2018 m. „Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime“ situacija, kad Rusija vykdys informacines bei kibernetines atakas prieš Lietuvą, vadinama „tikėtina“.

„Jomis bus siekiama supriešinti visuomenę ir mažinti jos pasitikėjimą demokratiniu procesu, valdžios institucijomis ir pareigūnais. Tai bus ypač aktualu dėl artėjančių 2019 m. Lietuvos Respublikos prezidento ir kitų rinkimų“, rašoma dokumente.

Lietuvos valstybinio sektoriaus duomenų apdorojimo sistemose ir tinkluose aptikta šnipinėjimo programų. Viena iš jų – „Agent.btz“ 2017 m. platinta „Instagram“ socialiniame tinkle, tačiau, kaip rašo VSD, grėsmė kyla ir kitų socialinių tinklų naudotojams.

Spalio mėn. Nacionalinio kibernetinio saugumo centras (NKSC) surengė pratybas „Kibernetinis skydas“ ir „Gintarinė migla“, kurių metu tobulintas Lietuvos viešojo ir privataus sektoriaus, kariuomenės ir mokslo bendradarbiavimas siekiant apsaugoti ypatingos svarbos informacinę infrastruktūrą nuo kibernetinių grėsmių.

Selektyvūs Kremliaus veiksmai

Kokiam scenarijui Lietuva turėtų ruoštis? Neatmestina galimybė, kad programišiai gali mėginti tiek žlugdyti pačią balsavimo bei balsų skaičiavimo procedūrą, blokuoti Vyriausiosios rinkimų komisijos darbą. Tačiau, labiausiai tikėtina, kad „trolių fabrikų“ kuriamomis netikromis naujienomis bei netikrais nuomonių skleidėjais per socialinius tinklus bus įgyvendinamos Kremliaus užmačios skleisti savo propagandą, sėti šalyje netikrumą, politinį chaosą, manipuliuoti žmonių nuomonėmis.

Politologas N. Maliukevičius siūlo nespėlioti ar Prezidento rinkimai Lietuvoje Kremliui atrodys strategiškai svarbus metas. Tai, kad nerasta tiesioginių įrodymų, jog Kremlius kišosi į neseniai vykusius Latvijos parlamento, Lenkijos savivaldos ar kiek anksčiau vykusius Švedijos parlamento rinkimus, dar nereiškia, kad rinkimams artėjant Lietuva neturėtų ruoštis įvairiems priešiškiems scenarijams.

Jis atkreipia dėmesį, kad Kremliaus propaganda „trolių“ pastangas tikslingai nukreipia pagal skirtingų šalių visuomenėms svarbias aktualijas. Jungtinėse Valstijose, pavyzdžiui, aktuali rasizmo apraiškų, ginklų kontrolės diskusija. Daugelyje Europos Sąjungos šalių – imigracijos, pabėgėlių problema. Lietuvos visuomenė jautriai reaguoja į diskusijas energetikos, gynybos, socialiniais klausimais.

„Nesigilinsiu į racionalias vykstančias diskusijas, tačiau svarbu matyti, kaip Kremliaus strategai išnaudoja socialinius tinklus siekdami norimo tikslo“, – kalba politologas. Jis įvardijo jau matomus „trolinimo“ pavyzdžius: visuomenei diskutuojant dėl kertamų miškų paskleidžiama „žinia“, neva miškai kertami, nes NATO pratyboms reikalingi didesni poligonai; diskutuojant dėl vaikų teisių – „troliai“ audrina visuomenę apie neva „vakarietišką tradiciją“ kai vaikai atimami iš tėvų ir atiduodami auginti gėjams, o tik Rytų šalys saugo tradicines šeimos vertybes.

„Propaganda yra menas atrasti tam tikrus kabliukus, temas ir potemes, kaip eskaluoti susiskaldymą visuomenėje“, – pabrėžia N. Maliukevičius.

Informacinių technologijų amžiuje palankiausia terpe priešiškoms jėgoms paveikti žmonių nuomonę ir daryti įtaką rinkimams tapo socialiniai tinklai. Tai svarbu suvokti, ypač – artėjant kitų metų „rinkimų maratonui“. Aptikti „trolinimą“, nepasiduoti netikrų naujienų įtakai, atskirti manipuliavimą emocijomis nuo informacijos yra ne vien valstybės institucijų užduotis, bet ir kiekvieno žmogaus reikalas. Politinius vadovus – Prezidentą, merus, savivaldybių tarybas ir Europos parlamentarus, renkame sau, ir jų priimami sprendimai lemia kiekvieno iš mūsų ateitį.

 

Perspausdinta iš Delfi.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.