Uždaryti

Politologas apie ataką Sirijoje: ar Lietuvai iškilo pavojus? [Alfa.lt]

JAV, Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos pajėgos ankstų rytą atakavo taikinius Sirijoje, atsakydamos į įtariamą nuodingųjų dujų ataką praėjusią savaitę. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslo instituto (VU TSPMI) profesorius Tomas Janeliūnas teigia, kad tiesiogiai Lietuvos šie įvykiai greičiausiai nepalies, o Rusija apsiribos garsiais pareiškimais. „Tiesioginis ryšys su Lietuva yra tolimas. Pagrindiniai santykiai klostosi tarp Rusijos ir JAV, Rusijos ir Vakarų. Šie smūgiai turi apibrėžti, kokie bus santykiai tarp Rusijos ir Vakarų. Kol kas manau, kad į tiesioginį konfliktą nenori veltis nei viena pusė. Rusija greičiausiai nereaguos karinėmis priemonėmis ir tai, manau, yra geras ženklas. Tai rodo, kad Rusija nėra beprotiška ir per daug savimi pasitikinti“, – sakė politologas.

Jis mano, kad Lietuvos tvirta pozicija yra teigiamas dalykas. „Tai, kad buvo atakuojama buvo trijų sąjungininkių kartu, koordinuotais veiksmais, patvirtina, kad aljansas dar gali gana greitai reaguoti. Manau, kad tai yra tiek karine, tiek politine prasme geras ženklas ir pritarimas iš Lietuvos ir šalių, kurios tiesiogiai nedalyvauja, yra pozityvus dalykas“, – sakė T. Janeliūnas. Kovo pradžioje Jungtinėje Karalystėje buvo apnuodyti buvęs dvigubas rusų agentas Sergejus Skripalis ir jo dukra Julija dieną ir tai galima susieti su įvykusia ataka.
„Manau, kad psichologiškai turėjo įtakos S. Skripalio istorija, istorijos susijusios, nes naudojamos neleistinos cheminės medžiagos prieš civilius. Naturalu, kad atsiranda bendras vertinimas, jog Rusija peržengia ribas ir tai sustiprino galimybę politikams savo šalyse surasti argumentus“, – dėstė T. Janeliūnas.

Politologas savo feisbuko paskyroje apibendrino, ką ši ataka reiškia ir kas gali laukti ateityje: Donaldo Trumpo „nenuspėjamumas“ ir „twiterizmas“ tampa gana veiksmingu strateginio netikėtumo elementu. Kartu su JAV karinėmis galimybėmis greitai reaguoti į krizės eskalacijas tai verčia priešininkus labai nervintis – jie nežino, neturi šablonų, ką reiškia vienas ar kitas D. Trumpo pranešimas. Pats smūgis savo tikslais ir poveikiu nelabai skiriasi nuo prieš metus vykusio antpuolio, tik šį kartą koordinuota trijų valstybių ataka, daugiau raketų. Tačiau taikiniai nesusiję su Sirijos (ar juo labiau Rusijos) karinių pajėgumų mažinimu, nebuvo siekiama sunaikinti oro gynybos sistemų ir taip „išvalyti“ erdvę kitiems antpuoliams;

Tiek karine, tiek politine prasme siekta išvengti eskalacijos. Oficialūs pranešimai rodo, kad tai vienkartinis atsakas į konkrečią cheminę ataką. Daugiau smūgių sektų tik jei B. Assadas pamokos neišmoktų ir vėl naudotų cheminį ginklą. Tačiau prieš metus pamoka taip ir nebuvo išmokta, o šį kartą baudžiamoji akcija, atrodo, nebuvo žymiai skausmingesnė nei prieš metus. Todėl B. Assado tai gali neišgąsdinti ir radikaliai nepakeis situacijos, jo pajėgos gal net atsikvėps, kad tuo viskas apsiribojo, gal pailsės truputį ir toliau dusins likusius pasipriešinimo taškus.

Bene pagrindinis politinis pokytis – D. Trumpo pripažinimas, kad Rusija apgavo visą pasaulį, pažadėdama prižiūrėti, kaip iš Sirijos išvežami cheminiai ginklai. Tai prilygsta įrodymui, kad Rusija bendrininkauja su Sirija dėl cheminio ginklo. Jei teisingi pranešimai, kad šį kartą Rusijos karinės pajėgos nebuvo įspėtos apie būsimus taikinius, tai reiškia, kad Rusija galutinai patenka į strateginių priešininkų kategoriją, kuri neverta jokio pasitikėjimo ir informacija nebus dalijamasi. Jei dėl to nukentės Rusijos kariai – čia jau jų problemos. Rusijos jokio karinio atsako neturėtų būti. Eskalacijos vengia ir Maskva, o smūgio charakteristikos neskatina jokio „proporcingo atsako“.

 

Perspausdinta iš ALFA.lt