Ekspertai apie situaciją Sirijoje: šiemet antpuolis išskirtinis [T. Janeliūnas]

Jungtinės Amerikos Valstijos ir jų sąjungininkės Prancūzija ir Didžioji Britanija paleido į Siriją daugiau kaip 100 sparnuotųjų raketų. Tai atsakas į numanomas chemines atakas, kurias Amerikos prezidentas Donaldas Trumpas pavadino „monstro nusikaltimais“. Politologai šiuos veiksmus vertina kaip baudžiamąjį smūgį už necivilizuotus Basharo al Assado veiksmus Sirijoje. Jų teigimu, tolimesnės karinės eskalacijos turėtų būti išvengta dėl kelių priežasčių: Rusija iki šiol nesiėmė veiksmų, o JAV ir sąjungininkų veiksmai nepalietė jokių Rusijos objektų ar asmenų.

T. Janeliūnas: tai perspėjimas B. Al Assadui

Politologas Tomas Janeliūnas DELFI teigė matantis labai daug panašumų tarp šeštadienį įvykusių veiksmų ir praėjusiais metais vykusio antpuolio.
„Iš esmės savo reikšme ataka labai panaši į prieš metus, balandžio mėnesį, vykusį antpuolį, tik tiek, kad šį kartą tai jau buvo trijų valstybių koordinuotas smūgis. Bet tai, prieš kokius taikinius buvo skirtas antpuolis ir kokios pasėkmės jau pačiai Sirijai galėtų būti – tai ypatingai didelių skirtumų nėra.
Reikėtų tai vertinti kaip tokį, iš esmės vienkartinį, „baudžiamąjį“ smūgį už cheminio ginklo panaudojimo aplinkybes. Tai nėra smūgis, skirtas sumažinti Sirijos karinei galiai. Nebuvo taikomasi prieš svarbiausius Sirijos karinius objektus, prieš oro karybos sistemas, vengiama karinės eskalacijos. Tokie smūgiai nerodo, kad būtų planuojamos kokios nors platesnės operacijos, įskaitant ir, pavyzdžiui, Sirijos oro erdvės išvalymą, kurie rodytų, kad galbūt norima panaudoti antskrydžius vėliau, pačioje Sirijos oro erdvėje. Visi tie ženklai liudija, kad tai iš esmės yra proporcingas atsakas į konkrečią cheminę ataką, labai panašus į prieš metus jau buvusį. Matyt, vėl tai yra perspėjimas, kad B. al Asadas turėtų labai gerai pagalvoti prieš imdamsis tokių necivilizuotų priemonių kaip cheminis ginklas“, – mano Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius T. Janeliūnas. T. Janeliūno nuomone, atsakomųjų veiksmų iš Rusijos pusės tikėtis nereikėtų. „Nebuvo atakuojami Rusijos objektai, nėra pranešimų, kad būtų nukentėję Rusijos atstovai. Atakos buvo vykdomos iš už Sirijos ribų, pačioje Sirijoje ir Sirijos oro erdvėje nebuvo jokių naikintuvų. Dabar atsakas iš Rusijos pusės reikštų tik beveik tiesioginį puolimą prieš JAV ir sąjungininkus ir, aš manau, Rusija lygiai taip pat nenori įsitraukti į konflikto eskalaciją“, – teigia T. Janeliūnas.

V. Keršanskas: Vakarai parodė išskirtinę vienybę

Politologo Vytauto Keršansko teigimu, galios svarstyklės nusvirusios į Vakarų pusę. Tokias išvadas galima daryti remiantis Rusijos pozicijos keitimu ir išsisukinėjimu. Pasak V. Keršansko, šiuo atveju išaiškėjo ir griežta D. Trumpo pozicija dėl veiksmų Sirijoje.
„Apibendrintai, sakyčiau, kad tai buvo svarbus ženklas, kad nebekyla abejonių dėl Donaldo Trumpo pozicijos, Amerikos vaidmens matymo. Kai jis buvo išrinktas prezidentu, buvo kilę daug abejonių ar jis ims perbraižinėti taisykles, leis diktatoriams įsigalėti, ar atsitrauks, susitelks ties vidaus politika ir panašiai. Kuomet buvo peržengtos raudonos linijos t.y. panaudotas cheminis ginklas ir nebe pirmą kartą, tiek pernai, tiek šiemet atsakymas buvo griežtas. Šiemet jis išskirtinis tuo, kad Vakarai parodė išskirtinę vienybę“, – situaciją komentuoja V. Keršanskas. V. Keršanskas pastebi, kad jeigu Rusija visgi imtųsi ginkluotų veiksmų eskalacijos, tai nuvestų prie „negerų dalykų“, tačiau kol kas scenarijus, kad į JAV bei sąjungininkų veiksmus Rusija reaguos griežtai, tėra tik pažadai. „Matome, kad Rusijos visi išsisukinėjimai, sąmokslo teorijų kūrimai tiek dėl Skripalio nunuodijimo, tiek Sirijos atveju ir kaltinimai, kad patys britai sugalvojo šitus „dirbtinius procesus“ – tai (dabar – DELFI) mes matome tam tikrą Vakarų vienybę dėl kurios buvo kilę abejonių pastaruoju metu ir tai yra geras ženklas. Kitas dalykas – tai, kad Rusija žadėjo atsakomuosius veiksmus ir panašiai, dabar kalba apie griežtas atsakomąsias priemones, bet nereagavo iš karto, ką ji žadėjo daryti. Tai rodo savo pozicijų keitimą, suprantant, kad tiek karine prasme, tiek, apskritai, įtaka Rusijos nusileidžia Vakarams. Eskalavimas dabar turėtų būti ne Vakarų pusėje, kurie turėjo atsakyti į cheminio ginklo panaudojimą, o Rusija imtųsi eskaluoti ir tai nuvestų į negerus dalykus“, – sako V. Keršanskas.

Perspausdinta iš DELFI.lt