Uždaryti

Politologai įvertino pusę kadencijos dirbusį Seimą: tokios nepagarbos nebuvo niekada. T. Janeliūno komentaras

Seimas oficialiai įpusėjo kadenciją. Politologai vieningai sutaria, kad šiam Seimui itin būdingos aštrios intrigos ir valdančiųjų nesitaikstymas su bet kokiu oponavimu. Valdantieji savo siūlymus stumia buldozeriu, o opozicijai nepavyksta atrasti sėkmingo veikimo principo.

2016 metų lapkričio 14-ąją pradėjusi valdyti valstiečių žaliųjų ir socialdemokratų koalicija sulaukė nemažai išbandymų ir pasikeitimų. Nesutarimai dėl veikimo valdančiojoje koalicijoje suskaldė Lietuvos socialdemokratų partiją (LSDDP). Su „valstiečiais“ išvien dirbti koalicijoje likę buvę socialdemokratai sukūrė Lietuvos socialdemokratų darbo partiją (LSDDP).

Prie daugumos neoficialiai prisijungė ir bendradarbiavimo susitarimą prieš šių metų rudens sesiją pasirašę „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos atstovai. Tuo metu Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA) atstovai taip ir nepažadėjo lojalumo „valstiečiams“ ir jų lyderiui Ramūnui Karbauskiui. Nors dažnai LLRA daugumai tapdavo lemiama atrama svarbiuose balsavimuose, pastaruoju metu vis dažniau Ritos Tamašunienės vadovaujama frakcija valdantiesiems atsuka nugaras.

Opozicijai ši kadencija jau prasidėjo problemomis. Nesurinkus pakankamo palaikymo, taip ir nepavyko išsirinkti opozicijos lyderio. Antrą pagal dydį opozicinę jėgą, Liberalų sąjūdį, nuolat krėtė teisme pradėta svarstyti politinės korupcijos byla bei Valstybės saugumo departamento (VSD) parengtų ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto tyrime pateiktų pažymų šleifas.

Seimo reputacijai nemenką smūgį sudavė socialdemokratų atstovo Mindaugo Basčio skandalas. Konstituciniam Teismui patvirtinus, kad šis Seimo narys sulaužė priesaiką ir pažeidė Konstituciją, parlamentarai savo balsais išreiškė nepasitikėjimą ne jam, o KT išaiškinimui. Po šio balsavimo, nepaisant M.Basčio pasitraukimo, prie Seimo įvyko tūkstantinis protestas.

T.Janeliūnas: nesiskaitoma nei su opozicija, nei su kitais kritikais

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) politologas, portalo IQ.lt politikos redaktorius Tomas Janeliūnas pabrėžė, kad šis Seimas nėra itin išskirtinis savo bandymu stumti net ir daug pasipriešinimo opozicijoje ar visuomenėje sulaukiančius siūlymus, bet „šį kartą tai daroma dar agresyviau“.

„Tai daroma nesiskaitant ne tik su opozicija, bet ir kitais politiniais veikėjais“, – pastebėjo T.Janeliūnas, primindamas valdančiųjų bandymus atmesti prezidentės veto, nepateikiant jokių papildomų argumentų.

„Nekreipiama dėmesio į ekspertų rekomendacijas, perspėjimus dėl galimų neigiamų pasekmių, teisės principų pažeidinėjimų. Juntama nepagarba ne tik opozicijai, bet ir bemaž visiems, kurie bando nesutikti, prieštarauti valdančiosios daugumos iniciatyvoms. Ši nepagarba neturi precedento“, – sakė politologas.

Opozicija nesurado veikimo būdo

Paklaustas apie opozicijos vaidmenį šios kadencijos Seime, T.Janeliūnas konstatavo tai, kad „opozicija nesurado savo modus operandi“.

„Iš esmės nesurasta efektyvių būdų, kaip bandyti įgauti daugiau galios. Ne tos tiesioginės galios pagal frakcijų dydžius, bet įgauti viešosios galios, bandyti efektyviai, konkrečiais argumentais siūlyti alternatyvas daugumos teikiamiems pasiūlymams.

Nepavyko parodyti, kad jie ne tik sarkazmo ir memų kūrėjai, bet gali būti alternatyva dabartinei valdžiai

Nepavyko parodyti, kad jie ne tik sarkazmo ir memų kūrėjai, bet gali būti alternatyva dabartinei valdžiai. Trūksta nuoseklaus darbo rodant, kokią programą gali turėti opozicija ekonominiais, socialinės rūpybos, mokytojų atlyginimų klausimais“, – opoziciją sukritikavo politologas.

Jo teigimu, toks opozicijos elgesys suteikia galimybę ir valdantiesiems nusimesti dalį kritikos naštos bei rodant pirštu aiškinti, kad ir opozicija nieko doro nenuveikia, mėgaujasi tik savo pašmaikštavimais.

Įvardijo sėkmingas iniciatyvas

T.Janeliūnas įvardijo tris sėkmingus šios kadencijos Seimo darbus, pabrėždamas, kad jų negalima atskirti ir nuo Vyriausybės veikimo.

„Nemažai žadanti buvo valstybės įmonių pertvarkymo pradžia. Ypatingai kai kurių įsisenėjusių problemų sprendimas, kurių geriausias pavyzdys – „Lietuvos geležinkeliai“. Greitai ir efektyviai pertvarkytos kai kurios įmonės. Antras pavyzdys, tai gynybos išlaidų didinimas ir palaikymas nacionalinio susitarimo tarp partijų dėl gynybos finansavimo ir ateityje. Ilgalaikėje perspektyvoje žvelgiant, tai vienas iš svarbiausių sprendimų.

Gana neblogi buvo ketinimai ir mažinti socialinę atskirtį, kalbėti apie tokias priemones, kaip vaiko pinigai, suvokiant, kad būtent per šeimas galima tą paramą didinti, skatinti tas šeimas, kurios patiria didžiausią naštą kasdieniame gyvenime. Bet kol kas neaišku, kiek tai realiai turėjo ar neturėjo poveikio“, – kalbėjo politologas.

Neigiamais darbais T.Janeliūnas visų pirma įvardino sprendimus, kurie akivaizdžiai pažeidinėja teisėkūros, netgi Konstitucijos principus.

„Pradedant nuo referendumo įstatymų keitimo, atliekų deginimo įstatymo keitimų, kuris galiojantis retrospektyviai… Ir daugiausiai energijos ir laiko atimančios komisijos, kurios sprendžia ne Seimo kompetencijos klausimus. Jos didina įtampą ir neturi esminių rezultatų visuomenei“, – apie komisijų gausą šios kadencijos Seime kalbėjo politologas.

Paklaustas apie tris ryškiausius Seimo narius, VU TSPMI dėstytojas išskyrė Ramūną Karbauskį, Agnę Širinskienę ir Vytautą Baką.

„V.Bakas pavasarį buvo itin ryškus. Jei A.Širinskienė ir R.Karbauskis visuomenėje pasižymėjo neigiamais aspektais, tai V.Bakas, vienas nedaugelio daugumos atstovų, sugebėjo pozityviai savo reputaciją kurti“, – pažymėjo jis.

Opozicijoje ryškių Seimo narių T.Janeliūnas nepastebėjo. Jis pakartojo, kad opozicija susiskaldžiusi: liberalai rūpinasi savo išlikimo reikalais, o konservatorių gretose matomas nebent Gabrielius Landsbergis.

„Jis rodydavosi kaip opozicijos atstovas, nors negaliu pasakyti, kad jam ta funkcija labai gerai sektųsi. Per šituos pora metų G.Landsbergis kokybiškai savo statuso nepakeitė. Tas laikotarpis jam, kaip politikui, buvo pakankamai tuščias. Būdamas vienos iš didžiausių partijų vadovu jis neišvengiamai pritraukė daug dėmesio, bet vargu ar jis vystosi kaip politikas, kuris visuomenėje matomas kaip tas lyderis, kurį galima remti bet kokiuose rinkimuose“, – teigė politologas.

Vargs, kad išsaugotų daugumą

Paprašytas paprognozuoti, kas laukia Seimo antroje kadencijos pusėje, T.Janeliūnas pripažino, kad artėjančių rinkimų faktorius bus svarbus.

„Ir pavasario rinkimai, ir galvojimas apie ateinančius Seimo rinkimus turės didelę įtaką. Manyčiau, kad didelę įtaką darys ir pastangos tiesiog išlaikyti daugumą, 71 balsą ar kiek didesnę persvarą.

Manyčiau, kad didelę įtaką darys ir pastangos tiesiog išlaikyti daugumą, 71 balsą ar kiek didesnę persvarą

Matome, kad tos pastangos gali pareikalauti daug energijos, beprasmių ginčų, bandant papirkti vieną ar kitą frakciją, atskirus narius. Šie veiksmai visuomenei ar valstybei neturi jokios teigiamos įtakos“, – dėstė jis.

 

<…>

 

Tai yra straipsnio ištrauka. Visą straipsnį skaitykite 15min.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.