Uždaryti
2020-08-09 21:34:00
2020-06-01 00:00:00
Birželio 1 d. prasidėjo prašymų stoti į politikos mokslų bakalauro studijų programą teikimas! Daugiau informacijos rasite čia: https://bit.ly/bakalaurasinfo

Kilus klausimams prašome kreiptis į VU TSPMI studijų skyriaus vadovę Gintarę Proscevičiūtę elektroniniu paštu gintare.prosceviciute@tspmi.vu.lt

Nerijus Maliukevičius: kovojame ne tik su pandemija, bet ir „infodemija“

Nors karantino sąlygos švelnėja, viešojoje erdvėje vis dar aktyviai platinamos melagienos, susijusios su COVID-19. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojo dr. Nerijaus Maliukevičiaus teigimu, kovojant su pandemija susiduriama ne tik su viruso, bet ir dezinformacijos grėsme – pasiduodama emocijoms, nežinomybės sukeltai baimei ir pykčiui, prie melagingos informacijos sklaidos prisideda įtampoje gyvenanti visuomenė, dalindamasi nepatikrinta informacija.

Svarstydamas apie galimus pandemijos padarinius, N.Maliukevičius pabrėžia ne tik pokyčius mūsų kasdienybėje, bet ir politikoje. „Virusas mums dar neleidžia mąstyti apie gyvenimą po karantino, nors mūsų iš tiesų laukia daug naujų iššūkių. Po pandemijos politika taip pat nebus tokia, kokia buvo iki šiol. Retorika ir rinkimų kampanijos, besisukančios apie COVID-19, galimas krizės valdymo, ekonomines pasekmes – tai artimiausia mūsų politikos ateitis. Tai ypač svarbu artėjant rinkimų metams – ir ne tik Lietuvoje“, – teigia VU TSPMI dėstytojas.

Melagienos vis dar nukreiptos į mūsų partnerius

Nors dažnai melagienų platinimas siejamas su priešiškai nusiteikusių valstybių ar individų veikla, N.Maliukevičiaus teigimu, melagienų platintojais, lygiai taip pat kaip ir COVID-19, net to nesuprasdami, gali tapti kiekvienas iš mūsų. „Šiuolaikinės dezinformacijos kampanijos – tai strategiškai suplanuoti veiksmai, kai įvairios konspiracijos teorijos yra sukuriamos, išmetamos į viešąją erdvę ir planingai platinamos, o emocijų užvaldyti žmonės jas tiražuoja ir skleidžia“, – sako ekspertas.

Iki pandemijos buvo galima pastebėti tikslingas melagienas, nukreiptas į mūsų saugumo sektorių. Lietuvoje iki karantino būdavo taikomasi į mūsų partnerius – NATO pajėgas, taip pat Europos Sąjungą. Buvo kuriama nepasitikėjimo NATO atmosfera: pavyzdžiui, galėjome stebėti bandymus diskredituoti vokiečių karius, bandant susieti jų buvimą Lietuvoje su „nauja vokiečių okupacija“, taip mėginant įaudrinti mūsų rusakalbę auditoriją.

Pasak eksperto, vertinant tendencijas, susijusias su dezinformacinėmis kampanijomis, pandemija tik pakeitė akcentus: bandymai diskredituoti mūsų NATO partnerius išliko, tačiau juos imta sieti su su COVID-19 tema. Vienas ryškiausių to pavyzdžių: prieš karantiną paskelbta žinutė, kad neva pirmieji viruso nešiotojai, galimai paskleisiantys jį Lietuvoje, yra JAV kariai.

Pasak VU TSPMI dėstytojo, konspiracijos teorijos tam tikrų politinių veikėjų dažniausiai paskleidžiamos tikslingai, planuotai ir strategiškai apgalvotai. Ryškiausi to pavyzdžiai yra Kinijos ir Rusijos autoritariniai režimai. Karantino metu oficialūs Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovai socialiniuose tinkluose paskelbė, kad virusą į Kiniją neva atvežė JAV kariai, taip pat buvo galima išgirsti, kad virusas būgtai buvo sukurtas JAV karinėse laboratorijose.

„Panašias teorijas apie virusus, sukurtus JAV laboratorijose, galėjome matyti dar sovietmečiu – tai sovietų KGB aktyvių priemonių skiriamasis ženklas. Iš esmės dabar plintančios teorijos yra tais laikais parengti ir vėl aktyvuoti „paruoštukai“. Dabar tokios teorijos paskleidžiamos COVID-19 tema, nukreipiant žinutes į JAV ir Europos Sąjungą, taip bandant paveikti žmonių pasitikėjimą vienas kitais, savo valstybe ir jos institucijomis“, – sako ekspertas.

Emocijos verčia ieškoti atpirkimo ožių

Anot N.Maliukevičiaus, dėl nematomos viruso grėsmės ir informacijos stokos visuomenėje kyla baimė. Būtent dėl nežinomybės ir baimės pradėjo plisti konspiracijos teorijos apie „5G technologiją“, kurios teigia, kad virusas gali būti platinamas elektromagnetinėmis bangomis.

„Krizės metu veikia ir pykčio emocijos – juk mūsų gyvenimas tapo labai apribotas – socialinis gyvenimas, judėjimas, darbo galimybės tapo suvaržyti, todėl natūralu, kad akumuliuojasi ir pyktis“, – sako ekspertas. Dėl šios priežasties galima pastebėti bandymus ieškoti atpirkimo ožių.

„Viduramžiais per maro epidemijas atpirkimo ožiais dažniausiai tapdavo moterys. Būdavo pradedamos raganų medžioklės, vykdavo ir antisemitiniai protrūkiai, pogromai, kai žydai būdavo kaltinami dėl ligų ar vaikų dingimo. Nors dabar gyvename skaitmeniniame amžiuje, tokių miesto legendų netrūksta – virusas vaizduojamas kaip didysis globalios valdžios ar farmacijos įmonių projektas. Nepasitenkinimas, pyktis, baimė žmones vėl verčia elgtis kaip tamsiais viduramžiais“, – pasakoja N.Maliukevičius.

Pandemijos metu grėsmę kelia ne tik virusas

N.Maliukevičius pasakoja, kad kartu su pandemija kyla ir „infodemija“: kovojant su biologinio viruso keliamais iššūkiais susiduriama ir su informacinių virusų iššūkiais.

„Biologinis virusas yra pavojingas sveikatai ir net žudo, tačiau melagienos taip pat nėra tuščiažodžiavimas, jos gali turėti tokias pat tragiškas pasekmes mūsų sveikatai, ekonomikai ir gerbūviui. Pavyzdys iš Irano yra pats ryškiausias – iki dabar sklando žinutės, kad neva alkoholio vartojimas naikina COVID-19 virusą. Jau dabar skirtingais duomenimis skaičiuojama, kad Irane registruota apie 700 mirčių apsinuodijus metanoliu (metilo alkoholiu). Pranešama apie tragiškus atvejus, kai tėvai sugirdė savo vaikams metanolio. Plinta melagienos apie įvairius savigydos būdus, kurie gali patuštinti žmonių kišenes“, – sako ekspertas.

Anot VU TSPMI dėstytojo, melagienos gali atnešti ir daugiau žalos. „Didžiojoje Britanijoje paskleidus informaciją apie 5G ir COVID-19 sąryšį buvo pradėtos naikinti telekomunikacijos antenos. Melagienos apskritai kuria chaoso ir nepasitikėjimo atmosferą, į ką be galo svarbu atkreipti dėmesį krizių metu – jeigu nėra pasitikėjimo, oficialios komunikacijos efektyvumas krenta dramatiškai.“

Kritinė strateginės komunikacijos ir ekspertiškumo svarba

N.Maliukevičiaus teigimu, valstybės stengiasi užkirsti kelią melagingų naujienų plitimui. Pasak jo, jeigu iki karantino dauguma kovos su melagienomis projektų (angl. – debunking) priešinosi Kremliaus ir Kinijos dezinformacijai, dabar daugelis jų ėmė kovoti su iššūkiais pandemijos kontekste.

„Viena pagrindinių kovos su melagienomis priemonių valstybėms tampa tikslios ir efektyvios strateginės komunikacijos įgyvendinimas. Jeigu ta priemonė veikia, tuomet pasitikėjimas natūraliai didėja ir mažėja galimas melagienų efektas. Tą galime matyti ir Lietuvoje, kur egzistuoja krizės metu išbandoma komunikacijos sistema (pvz. koronastop.lt portalas). Šiuo metu sukurti ir naudojami net internetiniai robotai-pagalbininkai, suteikiantys tikslią informaciją apie COVID-19 virusą. Poreikis ekspertinei informacijai yra labai didelis.“

Visgi, vertinant situaciją platesniame kontekste, N.Maliukevičius lieka pesimistiškas: „Kada žmonės yra užvaldyti emocijų, dar toli gražu neaišku, ar vis tik ekspertinė informacija bus pirminis gelbėjimosi ratas, nors taip ir turėtų būti. Pandemijos kontekste galima stebėti medicininės ar mokslinės ekspertizės poreikį, bet lygiai taip pat padaugėjo informacinio triukšmo su pseudomokslininkais ir pseudoekspertais, siūlančiais pseudovaistus. Štai Anatolijus Kašpirovskis buvo labai aktyvus ir populiarus Sovietų Sąjungos byrėjimo laikotarpiu. To meto suirutėje žmonės taip pat jautė didžiulę įtampą ir jis buvo tarsi oficialus Kremliaus „healeris“, matomas netgi per Rusijos valstybinius kanalus, taip bandant nuraminti visuomenę. Dabar mes vėl matome jį socialiniuose tinkluose bei Youtube, tęsiantį veiklą ir besinaudojantį esama krizės situacija, bandant ją kapitalizuoti“, – pasakoja ekspertas.

Karantinas reikalingas ir informacijos sklaidai

N.Maliukevičiaus teigimu, karantiną reikia taikyti ne tik norint stabdyti viruso plitimą – tokios pat taisyklės turėtų būti taikomos ir melagienų kontekste.

„Labai dažnai kalbame apie komunikacines kompetencijas kaip svarbų šios problemos sprendimo elementą: svarbu mokėti suprasti, patikrinti šaltinius, mokėti naudotis socialiniais tinklais, nedaryti platinimo klaidų. Tai yra objektyvūs žiniasklaidos raštingumo gebėjimai. Akivaizdu, kad lygiai taip pat svarbus ir emocinis intelektas. Melagienos yra visų pirma nukreiptos į mūsų emocijas – jeigu skaitytojas supranta, kad žinutė yra paremta emocija ir jį bando išprovokuoti kokiam nors veiksmui, protestui ar neveikimui, pavyzdžiui, kaukių nedėvėjimui, tai ir turėtų būti tas indikatorius, leidžiantis atsitraukti, giliau pakvėpuoti ir tik tada spręsti, ar tą žinutę toliau platinti.

Melagiena yra gyva, tol, kol ji plinta – kaip ir virusas. Virusas turi savo R0, plitimo faktorių, lygiai taip pat ir gandas, melaginga informacija, turi tam tikrą faktorių – melagienos plitimo greitį – todėl kiekvieno iš mūsų atsakomybė jį mažinti, taip minimizuojant potencialią žalą“, – kalbėjo ekspertas.

Perspausdinta iš 15min.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako