Uždaryti
2020-03-28 14:14:49
2020-03-16 00:00:00

Karantino laikotarpiu: Fizinis patekimas į VU biblioteką (centrinė biblioteka, MKIC, fakultetų skaityklos) yra negalimas. Delspinigiai karantino laikotarpiu nebus skaičiuojami – pasilaikykite knygas. Naudokimės el. ištekliais.
Visais klausimais prašome kreiptis el. paštu infostalas@mb.vu.lt (į užklausas atsakome darbo dienomis nuo 8 iki 22 val.)

2020-03-28 14:14:49
2020-03-12 00:00:00

Pagal VU sprendimą kontaktinis studijų procesas stabdomas iki balandžio 13 d. imtinai. Prašome sekti informaciją per VU TSPMI Facebook paskyrą ir tikrintis universiteto el. paštus bei E-mokymų sistemą.

Daugiau informacijos rasite čia

Mažvydas Jastramskis. Ministre Veryga, testuokite, testuokite, testuokite

Koronaviruso (COVID-19) pandemija yra sveikatos grėsmė, su kokia pasaulis nesusidūrė šimtą metų – nuo ispaniško gripo protrūkio.

Nepaisant beprecedentės situacijos, sveikatos specialistų rekomendacijos yra aiškios ir paprastos. Plaukite rankas, nelieskite veido, dezinfekuokite, laikykitės karantino, dirbkite iš namų. O jei būtina eiti į lauką ar parduotuvę, laikykitės atstumo nuo kitų žmonių, nesibūriuokite.

Itin paprasta yra ir vakar Pasaulio sveikatos organizacijos pakartota rekomendacija vyriausybėms – testuokite, testuokite, testuokite. Darykite testus kiekvieno įtarimo COVID-19 atveju.

Reikia pripažinti, kad Lietuvos vyriausybė nuo praėjusios savaitės ėmėsi efektyvių priemonių, skirtų pandemijos pasekmių suvaldymui. Su karantinu priešakyje daroma viskas, kad atvejų kreivė būtų „suplota“ ir sveikatos apsauga nesusidurtų su staigiu šuoliu į viršų, sukuriant pavojingą sistemos perkrovą. Imamasi ir plačios finansinės apimties ekonominės pagalbos plano.

Problema ta, kad kuo toliau, tuo didesnis įtarimas, kad mes tiksliai nežinome, kokia ta mūsų kreivė yra. Žiūrint į palyginamąją statistiką, Lietuva tarptautiniame kontekste atrodo gerai. Su 6,6 atvejų, tenkančių 1 milijonui gyventojų, mes aiškiai atsiliekame nuo „pirmaujančių“ valstybių, tarp kurių patenka ir kita Baltijos šalis – Estija (net 154,5 atvejai 1 milijonui gyventojų).

Bet mes ir testuojame gerokai rečiau. Nors turime daugiau gyventojų, už kitas Baltijos šalis ištyrėme keliais šimtais mažiau žmonių (620 testų Lietuvoje prieš maždaug po tūkstantį Latvijoje ir Estijoje).

Be to, visi iki šiol patvirtinti atvejai yra „atvežtiniai“. Dar daugiau, patys testai pas mus COVID-19 randa gana retai (kelis kartus rečiau, nei pas estus). Tokia statistika gali reikšti du dalykus.

Pirma, viruso plitimas pas mus galimai yra suvaldytas, ribotas ties grįžtančiais iš užsienio. Šis paaiškinimas būtų įtikinamas, jei visi grįžtantys būtų ištestuoti ir visai neturėtų kontakto (tiesiog esminė sąlyga) su kitais žmonėmis.

Ši sąlyga nėra patenkinta.

Antra, tai gali reikšti, kad dėl testų trūkumo matome pagražintą statistiką. Maža imtis reiškia didesnes paklaidas. Ir todėl labai panašu, kad dabar su koronaviruso pandemija kovojame, Pasaulio sveikatos organizacijos vadovo Tedros Adhanom Ghebreyesus žodžiais, su raiščiu ant akių.

Moksle yra tokia geranoriškojo delfino problema. Tikriausiai esate girdėję istorijas apie delfinus, kurie gelbėja skęstančiuosius.

Juk jei delfinas išstumia žmogų į krantą, jis nori gero, ar ne?

Problema su tokiu mąstymu – matome tik duomenis, kurie paremia gražią realybės interpretaciją. Mes neįvertiname statistikos, kuri galimai prieštarauja išvadai: kiek būta atvejų, kai delfinai skęstančiuosius nustūmė kita kryptimi?

Neįvertiname, nes tokių duomenų tiesiog neturime. Mirę negali liudyti. Jeigu turėtume tą informaciją, gal paaiškėtų, kad delfinai tiesiog su skenduoliais žaidžia. Kaip katė su pele.

Kitaip tariant, nerenkant daugiau duomenų, jų ir nebus. Ši taisyklė bendra mokslo metodiniams principams, kurie nesikeičia, kai kalbame apie žemės ūkį, socialinius mokslus ar mediciną.

Dar daugiau – šios taisyklės nepaisymas gali lemti skaudžius padarinius. Būta atvejų, kai savo metodais įsitikinę specialistai ignoruoja tyrimus, kurie sako priešingai. Ir net liudija teismuose, sugriaudami žmonėms gyvenimą.

Galbūt pas mus COVID-19 paplitimas tikrai yra geranoriškas, turime itin mažai atvejų, neišvykusi populiacija nėra užsikrėtusi. Tai būtų puiki žinia. Tačiau to nežinosime tol, kol testų atlikimas nebus smarkiai pagausintas.

Tai sako bendri mokslo principai. Tai yra Pasaulio sveikatos organizacijos pozicija. Tai ragina daryti mūsų specialistai. Profesorius Vytautas Kasiulevičius aiškiai sako, kad testavimo indikatoriai turi būtų maksimalūs (visi galimi kontaktai, karščiuojantys), o Sveikatos apsaugos ministerija turi leisti atlikti testus visoms pajėgiančioms, įskaitant ir privačias, laboratorijoms.

Ministre, čia ne tas atvejis, kur reikia taupyti ar dengti padarytas klaidas. Visa kita darote, įgyvendinkite kuo skubiau ir šią rekomendaciją.

Nekovokite karo su raiščiu ant akių.

Perspausdinta iš delfi.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.