Uždaryti
2020-09-23 23:15:22
2020-08-31 00:00:00
VU TSPMI biblioteka dirba įprastu laiku: 10:00 – 18:00 val.
Lankytojai privalo laikytis visų saugumo rekomendacijų: dėvėti veido kaukes, dezinfekuoti rankas bei išlaikyti saugų atstumą nuo kitų.
2020-09-23 23:15:22
2020-09-02 00:00:00

Visą svarbiausią informaciją apie studijas ir tvarkaraščius rasite COVID 19 polapyje magistrams ir polapyje bakalaurams.

Kęstutis Girnius. Koronaviruso šešėlyje

Koronavirusas yra su mumis ir greitai nedings. Penktadienį Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pareiškė, kad Europa tapo pasaulinės koronaviruso pandemijos „epicentru“, ir perspėjo, kad neįmanoma prognozuoti, kada protrūkis pasieks savo piką. Perspėjimai nelieka be poveikio, smarkiai kinta žmonių nuostatos.

Dar prieš kelias savaites su šypsena buvo žiūrima į žmones, kurie atsisakė sveikintis, paspaudžiant ranką. Kovo 3 d. į „Žalgirio“ rungtynes su „Chimki“ Nemuno salos arenoje sugužėjo 13 551 žiūrovas, tarp jų ir prezidentas Nausėda su žmona. Šitokie bravūros proveržiai dabar neįsivaizduojami.

Vyriausybė nutarė pirmadienį įvesti karantiną, į Lietuvą bus draudžiama atvykti daugeliui užsieniečių, bus uždarytos dauguma parduotuvių, išskyrus maisto prekių. Priemonės griežtos bet būtinos, ką rodo Ispanijos patirtis.

Praėjusį savaitgalį apie 120 000 žmonių žygiavo per Madrido centrą švęsti Tarptautinės moters dieną, futbolo rungtynes žiūrėjo 60 000 sirgalių. Koronaviruso infekcijų skaičius tiek padidėjo, kad dabar Ispanijoje jų daugiau negu bet kurioje Europos šalyje, išskyrus Italiją.

Vis daugiau valstybių uždaro savo sienas ir mokyklas, draudžia visus viešus renginius, taiko privalomą karantiną iš užsienio atvykusiems.

Kiek priemonės bus veiksmingos iš dalies priklausys nuo jau užsikrėtusiųjų skaičiaus. Vienas žmogus gali užkrėsti dešimt, šimtą, gal net daugiau žmonių, ką gal padarė tas jaunas kretingiškis, atvykęs į Kauno oro uostą, autobusu vykęs į Kretingą ir Vilnių, kur lankėsi kavinėse ir kitose viešose vietose. Ir nežinia, kiek kitų jau turi virusą.

Penktadienį JAV Ohajaus valstijoje buvo tik 13 užsikrėtusiųjų, nė vieno mirusiojo, bet specialistai skaičiuoja, kad vienas procentas gyventojų jau yra užsikrėtę, taigi šimtas tūkstančių.

Patirtis rodo, kad galima imtis veiksmingų priemonių prieš pačias pavojingiausias ligas. Dabar daug rašoma apie Ispanišką gripą, kuris 1918–1920 m. nusinešė nuo 25 iki 50 milijonų gyvybių. Mirtingumas priklausė ir nuo valdžios sprendimų.

1918 m. Filadelfijos miesto savivaldybė ignoravo ekspertų įspėjimus, kad jų bendruomenėje jau plinta gripas, ir suorganizavo didžiulį paradą, kuris pritraukė šimtus tūkstančių žiūrovų.

Po trijų dienų žmonės Filadelfijos regione pradėjo masiškai mirti, per 6 mėnesius mirė net 16 000 žmonių. St. Louis miesto pareigūnai paisė gydytojų perspėjimus, praėjus vos dviem dienoms po pirmųjų užsikrėtimų, greitai griebėsi socialinės izoliacijos strategijų. Ilgainiui aukų skaičius buvo aštuonis kartus mažesnis negu Filadelfijoje.

Svarbu greitai reaguoti. Kaip pažymėjo vienas apžvalgininkas, gaisrą ant krosnies galima užgesinti gesintuvu, bet kai visa virtuvė liepsnoja, tas gesintuvas daug ko nenuveiks.

Jei galima naujų infekcijų augimą sulėtinti, užkertant kelią staigiam protrūkio pikui, ligoninėms bus mažesnė našta, galės priimti daugiau pacientų, tad ir mažiau žmonių mirs. Sulėtinus plėtrą, protrūkis truks ilgiau, bet bus švelnesnis.

Šiuo atžvilgiu Lietuvos valdžia teisingai daro, imdamasi radikalių priemonių, nors patvirtintų, taigi žinomų, užkrėtimų kol kas labai mažai. Bet nežinia, kas slypi po paviršiaus, kaip ir Ohajaus valstijoje.

Koronavirusas užklupo pasaulį netikėtai, jam nebuvo deramai pasirengta. Apmaudu, kad nacionalinės ir tarptautinės organizacijos taip atlaidžiai vertino protrūkio tikimybę.

Bet ne visi snaudė. Po Ebolos epidemijos „Microsoft“ steigėjas Billas Gatesas 2015 m. teigė, kad šiandien didžiausia pasaulinės katastrofos rizika sukelia ne raketos, bet mikrobai. Jei kas nors nužudys daugiau nei 10 mln. žmonių artimiausiais dešimtmečiais, tai greičiausiai bus itin užkrečiamas virusas, ne karas.

Investavome didžiules sumas pinigų į branduolinius atgrasymo priemones, bet itin mažai į epidemijos sustabdymo sistemą. Jis ragino rengtis epidemijai, kaip NATO rengiasi karui, išmokant medicinos specialistus, susandėliuojant reikalingas gydymosi priemones, suorganizuojant greito reagavimo būrius.

Pasak Gateso, Pasaulio bankas apskaičiavo, kad pasaulyje kilus gripo epidemijai, pasaulinis turtas sumažėtų daugiau nei trimis trilijonais dolerių.

Už gerokai mažiau pinigų, būtų galima deramai pasirengti epidemijai. Gateso pastabos, kartu su vertimu į lietuvių kalbą, prieinamos internete.

Nežinia, kiek ilgai tęsis epidemija, kiek susirgs, kiek mirs, kokie bus ūkiniai ir finansiniai nuostoliai, kitos ilgalaikės pasekmės. Pasaulis pasikeis, bus kitaip žiūrima į epidemijas, jos židinius mažiau pažangiose pasaulio šalyse, bus kuriamos priemonės jas pažaboti.

Ši didžioji epidemija, kaip ir XIV amžiaus maras, Didysis karas ar Didžioji recesija, nebus greit užmiršta. Bet nustebčiau, jei iš esmės keistųsi mūsų psichologinė būsena, tarpusavio ryšiai ar vertybės, praeities supratimas.

Kiek žmoniją pakeitė Ispanų gripas, pasauliniai karai, branduolinių ginklų vartojimas ir jų plėtra? Kiek iš mūsų prieš pusmetį išvis žinojo apie Ispanų gripą? Žmonės yra gajūs, geba išgyventi didžiausias katastrofas – visuomenines, kaip masines žudynes, ir asmenines, kaip vaikų ir jaunų tėvų mirtis – ir grąžinti gyvenimą į labiau įprastas vagas.

Lankydamasis sugriautame Berlyne, JAV generolas Curtis LeMay pastebėjo, kad nors karas baigėsi prieš dvejus metus „gyventojai atrodė kaip zombiai, kaip vaikščiojantys negyvėliai… Kai praeidavai, jų akys sekdavo tave, bet tuščiai, tuščiai. Jų žvilgsniuose nebuvo reakcijos, jokio žmogiško pagyvėjimo jų veidų išraiškose“. Po dar dvejų metų prasidėjo Vokietijos ūkio stebuklas ir savotiškas aukso amžius. Po Holokausto buvo kuriama Izraelio valstybė, atsigavo daugelis Stalino ištremtų tautų.

Perspausdinta iš delfi.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.