Uždaryti
2020-07-05 17:43:00
2020-06-01 00:00:00
Gegužės 21 d. prasidėjo prašymų stoti į magistrantūros studijų programas teikimas! Daugiau informacijos rasite čia: https://bit.ly/magistrasinfo
Birželio 1 d. prasidėjo prašymų stoti į politikos mokslų bakalauro studijų programą teikimas! Daugiau informacijos rasite čia: https://bit.ly/bakalaurasinfo

Kilus klausimams prašome kreiptis į VU TSPMI studijų skyriaus vadovę Gintarę Proscevičiutę elektroniniu paštu gintare.prosceviciute@tspmi.vu.lt

Linas Kojala. Amerikiečių kariai palieka Vokietiją

Pastarosiomis dienomis pasirodė svarbi Europos saugumo sistemai ir Baltijos valstybėms žinia. Jungtinės Amerikos Valstijos nusprendė ženkliai sumažinti savo karių skaičių Vokietijoje. Iš šiuo metu ten dislokuotų 35 tūkst. karių – tai didžiausias skaičius Senajame žemyne – iki rudens liks 25 tūkst., o gal ir dar mažiau.

Ši žinia buvo ir laukta, ir netikėta. Jungtinės Valstijos jau kurį laiką svarstė apie tokį žingsnį, mat nori perorientuoti resursus kitur. Amerikiečių strategams nekyla abejonių, kad artimiausioje ateityje didžiausią grėsmę šaliai kels ne įvykiai Europoje, o galimos konfrontacijos Azijoje ir nesutarimai su Kinija. Visuose strateginiuose dokumentuose pabrėžiant, kad Jungtinės Valstijos yra pajėgios tuo pačiu metu atlaikyti tik vieną didelį konfliktą, abejonių, kur slypi prioritetai, tarsi nebelieka. Todėl dešimtys tūkstančių karių Vokietijoje taikos metu buvo didelė prabanga.

Kita vertus, nebuvo skubama priimti sprendimų, mat bazės Vokietijoje atliko svarbią logistinę funkciją. Be kita ko ten yra ir milžiniška, beveik 1 milijardą dolerių kainavusi Jungtinių Valstijų ligoninė, kuri ypač praverčia gelbstint nukentėjusiuosius karų Vidurio Rytuose metu. Svarbu ir tai, kad žinia apie planuojamą atitraukimą buvo pranešta tik žiniasklaidoje; Jungtinių Valstijų Gynybos departamento atstovai atsisakė ją komentuoti, nukreipdami klausimus į Baltuosius rūmus. Vokietijos politikai skundėsi, kad jiems apie planus nebuvo pranešta, o visą informaciją tenka gauti viešojoje erdvėje. Beveik nėra detalių, kas ir kaip konkrečiai turėtų įvykti.

Tai leidžia manyti, kad nutarimas yra pirmiausiai ne karinio-strateginio, o politinio pobūdžio, bei skatinamas Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo aplinkos. Juolab, kad amerikiečių ir vokiečių politiniai santykiai pastaruoju metu komplikuoti; D. Trumpas ne kartą barėsi dėl mažų Vokietijos išlaidų gynybai, toli gražu nesiekiančių NATO susitartų 2 proc. nuo bendrojo vidaus produkto; jis net reikalavo piniginės kompensacijos už tai, kad ilgus metus vokiečių kariuomenė buvo silpna ir kukliai prisidėjo prie bendrų operacijų. Vokietijos visuomenėje savo ruožtu D. Trumpas yra rekordiškai nepopuliarus užsienio lyderis, o kanclerė Angela Merkel neseniai viešai atmetė D. Trumpo siūlymą atvykti į Vašingtoną.

Visgi problemos yra ir gilesnės, ne vien susijusios su lyderių asmenybėmis. 2019 m. pabaigoje surengta apklausa parodė, kad 23 proc. vokiečių pritartų daliniam, 26 proc. – visų JAV karių atitraukimui iš Vokietijos. Tą ypač rėmė politiškai į kairę linkę respondentai. Tai atspindi lūkestį, kad Europa gali prisiimti daugiau atsakomybės už savo saugumą; juk amerikiečių karių Vokietijoje dešimtajame dešimtmetyje buvo ketvirtis milijono, o dabar teliko septyniskart mažiau.

Kita vertus, prielaidų manyti, jog be Jungtinių Valstijų Europa yra pajėgi apginti save ir savo interesus, yra mažai. Apskritai tokio dalyko kaip Europos kariuomenė nėra ir vargiai gali būti; be to, daugelis žemyno valstybių gynybai skiria tiek mažai lėšų, jog yra visiškai priklausomos nuo Jungtinių Valstijų turimų „raumenų“. Galiausiai Vakarų pasauliui nėra jokios prasmės skaldytis ir fragmentuotis, kai kyla Kinijos iššūkis, o Rusijos užsienio politika nekeičia kurso.

Todėl svarbu, kaip Jungtinių Valstijų sprendimas paveiks mūsų regioną. Jei tai bus tik atsitraukimas, saugumo lygis kris. Mažiau efektyvus atrodys ir atgrasymo principas; jis remiasi tuo, kad bet kokie NATO priešininkai suvokia Aljanso politinę vienybę ir mato konkrečius karinius pajėgumus toms grėsmėms atremti. Pasitikėjimo Jungtinių Valstijų ir Vokietijos santykiuose pastaruoju metu, deja, stinga.

Tiesa, Lenkijos premjeras jau pareiškė norįs, jog iš Vokietijos iškeliaujantys amerikiečių kariai atvyktų į mūsų kaimyninę valstybę. Pastaraisiais metais Jungtinių Valstijų karių skaičius Lenkijoje augo, bet ne ypač žymiai. Tą iš dalies sąlygoja logistiniai sunkumai, iš dalies – tarptautinė aplinka. Jei bent dalis amerikiečių karių būtų perdislokuoti toliau į Europos Rytus, Rusija neabejotinai tam priešintųsi ir skelbtų apie provokaciją. Bet toks žingsnis atremtų nuogąstavimus, kad Jungtinių Valstijų dėmesys sąjungininkams Europoje – ir iššūkiams, kylantiems iš Rytų – menksta.

Perspausdinta iš lrt.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako