Uždaryti

Kęstutis Girnius. „Vilties prezidentas“ – be vilčių

Ekonomistas Gitanas Nausėda tikriausiai kandidatuos į Lietuvos prezidentus.

Pagal naujausią bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktą apklausą, už G. Nausėdą balsuotų 15,6 proc. apklaustųjų, jo pagrindinius varžovus – premjerą S. Skvernelį ir Kauno miesto merą Visvaldą Matijošaitį – palaikytų 11,3 proc. ir 10,9 proc.

Nausėda neslepia pasitenkinimo rezultatais, kurie rodo, jog žmonės įvertina jį kaip ekonomistą, dar ne kaip politiką. Nausėda jau beveik metus neneigia, kad rimtai svarsto kandidatuoti, užsiima veiksmais ir užima pozicijas, kurios turėtų didinti jo populiarumą. Iki rinkimų dar toli, daug kas gali pasikeisti, įvairūs įvykiai gali paskatinti Nausėdą nekandidatuoti.

Bet jeigu jis kandidatuos, jis pralaimės. Tai nėra sudėtinga prognozė. Kandidatų bus daug, visi, išskyrus vieną, pralaimės, ir nėra rimtesnio pagrindo manyti, kad Nausėda bus ta išimtis, ant kurios nusišypsos likimas ir laimė.

Sunkiai įsivaizduojamos aplinkybės, kurios atvertų jam kelia į valstybės vadovo postą.

Pastaruoju metu Nausėda vis dažniau kalba kaip kandidatas, siekiantis pritraukti rinkėjų. Jis keičia ar tikslina savo pozicijas, pasisako svarbiais Lietuvai klausimais, ne tik ekonominiais, daugiau dėmesio skiria skurdo ir regionų atsilikimo problemoms, kurios rūpi rinkėjams.

Pernai gegužę jis ragino įvesti progresinius mokesčius, juos panaudoti didinant mažiausias pajamas gaunančiųjų atlyginimus.

Priešingu atveju, socialinė atskirtis tik didės, vis ryškiau formuosis dvi Lietuvos. Jis pripažino, kad anksčiau jis, kaip ir daugelis Lietuvos ekonomistų, skeptiškai vertino progresinius mokesčius, bet dabar supranta, kad yra mažai kitų priemonių, kuriomis būtų galima mažinti skurdą ir socialinę atskirtį.

Prieš kelerius metus jis palaikė Tarptautinio valiutos fondo poziciją, kad reikia stabdyti minimalios mėnesines algos (MMA) didinimą, nes jos augimas viršija šalies vidutinio darbo užmokesčio augimo tempus. Pernai vasarą Nausėda pakeitė savo poziciją, ragino 2018 m. MMA pakelti bent dešimtadaliu. Kritikai ir varžovai, ko gero, kaltins ji oportunizmu, populizmu, mėginimu įsiteikti rinkėjams. Aš labiau linkęs galvoti, kad jis pagaliau suprato, jog regresinė Lietuvos mokesčių sistema ne tik pažeidžia socialinį teisingumą, bet ir kenkia šalies gyventojams.

Reikia didinti MMA, nes silpnos profsąjungos negeba tinkamai ginti darbininkų interesų. Jei tai didina jo reitingus, tuo geriau. Politikas, abejingas rinkėjų nuotaikoms ir malonei, turėtų ieškoti kitos profesijos.

Nausėdos populiarumas yra neginčytinas ir ilgalaikis. Jo santūrumas, pastangos telkti skirtingų pažiūrų žmones, noras vengti rietenų ir nereikalingų aistrų tik didina jo populiarumą. Bet to nepakaks prezidento rinkimams laimėti.

Didžiausias trūkumas tai, kad jis neturi rimtos politinės paramos. Jis nėra susiejęs savo likimo su nė viena partija. Be partijos skyrių, infrastruktūros, vietinių ryšių ir pažinčių bus sudėtinga vesti veiksmingą rinkimų kampaniją, mobilizuoti rinkėjus.

Partijos turi savo finansinius rėmėjus, bet kam turėtų verslininkas finansiškai remti kandidatą į postą, kuris nelemia šalies ūkio, finansų, mokesčių? Nausėdos nuostatos gana panašios į konservatorių, tad jis galėtų tikėtis jų paramos. Bet per 2019 m. rinkimus, skirtingai nuo ankstesnių, konservatoriai turės savo kandidatą į prezidentus.

Gal tai bus I. Šimonytė, gal Ž. Pavilionis, bet kandidatuos savas žmogus. Panašiu metu dar vyks savivaldybių ir Europarlamento rinkimai. Bus siekiama išryškinti partijos profilį, pabrėžti jos savitumą, parodyti, kad partija turi savo žmonių, kurie gali užimti visas svarbiausias pozicijas valstybėje.

Nausėda nėra politikas, Vakarų šalyse tai būtų didelis minusas, siekiant tapti prezidentu. Bet ne Lietuvoje. Tik A. Brazauskas ir iš dalies R. Paksas buvo profesionalūs politikai, nors Paksas vaizdavosi esąs autsaideris, kovojantis su paprastiems žmonėms abejinga politine klase. V. Adamkus net Lietuvoje negyveno, iki kol teismas patvirtino, kad jis turi teisę kandidatuoti. D. Grybauskaitė prisistatė kaip kompetentinga technokratė, profesionalė, mažai ko bendro turinti su politikais plepėtojais.

Dirbdama Briuselyje, ji kasdien nešmėkščiodavo televizijos ekranuose, o tai jai, kaip Adamkui, suteikė naujumo, net paslaptingumo. Nausėda nėra šviežias veidas, naujos politikos šauklys, žmogus su ypatinga patirtimi. Jis daugiau negu 15 metų yra vienas labiausiai matomų ir girdimų žmonių Lietuvoje. Kai kuriems jis jau nusibodo.

Lig šiol Nausėda stebėjo politikos areną, dabar jis joje dalyvaus, o dalyviams galioja kitos taisyklės. Jis nebebus neutralus ekspertas, kuris bus mandagiai prašomas išaiškinti padėtį ar patarti, kaip reaguoti į iššūkį. Jis bus kritikuojamas, puolamas, įveliamas į polemikas. Žurnalistai ir jo oponentai stengsis rasti ir išviešinti jo silpnybes, mėgins jį išprovokuoti.

Ir neslėps savo paniekos. Aušra Maldeikienė, kuri irgi galvoja kandidatuoti į prezidentus, pavadino jį vadovėliniu ekonomistu, kuris vargu ar yra susipažinęs su modernia ekonomikos teorija. Pasak Maldeikienės, nuo 1991 m. Nausėda nėra parašęs rišlaus teksto.

Be to, jo kalbos, kad reikia suteikti turtingiesiems įvairių mokestinių lengvatų, kad jie galėtų dirbti ir veikti, yra „šiaip jau gėdingos. Žinoma, gėdingos, jeigu turi gėdą (kurios neturi G. Nausėda).“

Ne visi oponentai taip piktai puls Nausėdą, kaip nuosaikumu nepasižyminti Maldeikienė. Bet bus reiškiamos abejonės dėl jo kvalifikacijų būti prezidentu.

Bus nurodoma, kad jis iš esmės yra ekonomikos apžvalgininkas, neturįs jokios vadovavimo patirties, niekada neturėjęs priimti rimtų sprendimų.

Neabejoju, kad Gitanas Nausėda yra protingas ir doras žmogus. Bet to negana tapti prezidentu. Norint sėkmingai kandidatuoti, reikės sukurti viešą personą – negali kandidatuoti kaip banko prezidento patarėjas. Siekiama Nausėdą pristatyti kaip „vilties prezidentą“, lyg jis būtų antrasis Stasys Lozoraitis.

Bet skirtumai per dideli, kad šitoks ėjimas pasisektų. „Vilties prezidentas“ neturi realistiškų vilčių pasiekti savo tikslo.

 

Perspausdinta iš DELFI.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.