Uždaryti

K. Girnius, A. Ramonaitė apie Liberalų sąjūdžio problemas: atsiveria galimybė konservatoriams

Penktadienį įtarimų korupcijos byloje sulaukusi Liberalų sąjūdžio partija sunkiai brenda iš skandalų liūno. Nepaisant neblogų parlamento rinkimų rezultatų, partija prarado dalį rinkėjų ir turės gintis nuo įtarimų prekyba poveikiu bei kyšininkavimu.

Politologai neskuba laidoti Liberalų sąjūdžio, tačiau pastebi, kad partijos perspektyvos itin miglotos. Liberalų rinkėjai gali pakankamai greitai atrasti alternatyvų, jei kitos partijos įtrauks į programą daugiau moralinio liberalizmo aspektų.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojas, daktaras Kęstutis Girnius teigė, kad labiausiai iš Liberalų sąjūdžio nukraujavimo turėtų pasipelnyti konservatoriai, kurie turi puikią progą suburti plačią dešiniosios minties politinę jėgą.

„Išnykimas gali įvykti ir tada atsirastų šiokia tokia erdvė, kurią bandytų užpildyti konservatoriai. Tiesa, liktų nereprezentuojami kai kurie vidaus politikos klausimai, kuriais trūktų libertarinės nuomonės“, – teigė jis.

K.Girnius: „Liberalų sąjūdis sudarė vakarietiškos partijos, kuri vertina laisvą pasirinkimą, įvaizdį“

Politologo teigimu, socialdemokratai neatrodo galintys perimti liberalų rinkėjus, nedemonstruoja tam dėmesio.

„Liberalų sąjūdis sudarė vakarietiškos partijos, kuri vertina laisvą pasirinkimą, įvaizdį. Žmogus yra laisvas kurti tą gyvenimą taip, kaip jis nori. Socialdemokratai – labiau nomenklatūros partija ir partija, kuri daugiau kalba apie socialinį teisingumą, o ne žmogaus autonomiją. Liberalai labiau remia autonomiją nei kitos politinės jėgos“, – pastebėjo K.Girnius.

Jo manymu, liberalų iškilimą lėmė ir liberalaus mąstymo proveržis, ir geras partijos įvaizdis. Didžioji jaunimo dalis pasiskirstė tarp paramos liberalams ir konservatoriams.

„Truputį nusigręžta nuo tų senųjų partijų, o šios partijos turėjo jaunesnius politikus, kurie galėjo pritraukti jaunus žmones balsuoti, aktyviai dalyvauti, veikė per socialinius tinklus, turėjo modernesnes rinkimų kampanijas. Jaunimas liberalėja ir tos tradicinės vertybės, kurios jau ir anksčiau buvo labiau skelbiamos, nei vykdomos, tai dabar jos jau net ir mažiau skelbiamos“, – pažymėjo K.Girnius.

„Nemanau, kad nauja partija galėtų burtis aplink Remigijų Šimašių ir Eugenijų Gentvilą, nes niekas nemanytų, kad tai nauja politinė jėga. Kūrimas nuo nulio man apskritai sunkiai įsivaizduojamas“, – teigė jis.

Naujos partijos kūrime K.Girnius perspektyvos nemato. Jo teigimu, vienas esminių žingsnių turėtų būti partijos perkrikštijimas.

„Nemanau, kad nauja partija galėtų burtis aplink Remigijų Šimašių ir Eugenijų Gentvilą, nes niekas nemanytų, kad tai nauja politinė jėga. Kūrimas nuo nulio man apskritai sunkiai įsivaizduojamas“, – teigė jis.

„Matau galimybę, kad konservatoriai atsisakys dalies tų tradicinių nuostatų, krikdemų sąskaita stiprės vadinamasis Sąjūdžio sparnas. Tada konservatoriai galės pretenduoti į poziciją, kurią užimdavo liberalai“, – sakė K.Girnius, pridurdamas, kad Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderis Gabrielius Landsbergis jau yra pademonstravęs norą pritraukti liberaliau mąstančių rinkėjų.

„Liberalų sąjūdžio išnykimas, ko gero, reikštų vienos stambesnės dešiniosios minties politinės jėgos atsiradimą“, – prognozavo politologas.

A.Ramonaitė: „Tikrų liberalų pagrindu Lietuvoje neišsilaikytų jokia partija“

VU TSPMI profesorė Ainė Ramonaitė pabrėžė, kad Liberalų sąjūdis buvo pritraukęs ne tik liberalių pažiūrų asmenis. Reitinguose greitai kilusi partija nusigriebė dalį rinkėjų ne tik iš konservatorių, bet ir iš tokių politinių darinių kaip Darbo partija.

„Tokių grynų liberalų, kur ekonominės ir moralinės liberalizmo idėjos sutaptų, Lietuvoje yra labai nedaug. Jų pagrindu neišsilaikytų jokia partija“, – teigė A.Ramonaitė.

„Bet atsiranda vis daugiau moralinių liberalų, kurie pasisako už laisvę įvairiose žmogaus teisių srityse. Jų sluoksnis sustiprėjo. O štai ekonominių liberalų procentas labai menkas. Yra daug žmonių, kurie laiko save liberalais, bet išties tiesiog priešinasi Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų konservatyvumui. Jie už modernią, vakarietišką Lietuvą, bet konservatoriai jiems neįtinka, tad jie ieško kito ir atsiremia į Liberalų sąjūdį“, – dėstė profesorė.

A.Ramonaitė sutiko su K.Girniaus idėja, kad liberalų rinkėjui antrojo pasirinkimo partija visgi būtų TS-LKD.

„Vienu metu, kai liberalų reitingai kilo, tai jų potencialus elektoratas buvo labai margas – ir iš Darbo partijos, ir iš kitų. Bet jei imsime siaurąjį rinkėjų ratą, tai konservatoriai visgi artimiausi.

Vienintelė kita partija, kuriai liberalų rinkėjai jaučia šiltesnius jausmus“, – darė išvadą ji.

Politologė pripažino, kad visų partijų programose juntamas liberalėjimas, kurio priežastis – kartų kaita Lietuvos politinėje erdvėje.

„Liberalai patys prieš keletą metų nedemonstravo moralinio liberalizmo, skaičiuodavo, kad jiems neapsimoka. Tik dabar, pastebėję, kad atsiranda tas sluoksnis, jie patys pradėjo ryškiau akcentuoti tas liberalizmo idėjas“, – teigė ji.

„Pas mus tų grynų, ideologiškai mąstančių žmonių apskritai nėra daug. Nuostatos labai nenuoseklios. Tas pats žmogus gali vienu klausimu pasisakyti liberaliai, o kitu – konservatyviai. Jis pats to prieštaravimo nemato“, – šokinėjimą Lietuvos politinėje erdvėje apibūdino A.Ramonaitė.

 

Perspausdinta iš 15min.lt