Uždaryti

Ginčų dėl Seimo narių skaičiaus fone ryškėja nerimą keliančios tendencijos savivaldoje. Ainės Ramonaitės komentaras

Kol Lietuva ginčijasi ir ruošiasi referendumui dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo, dėl sumažėjusio gyventojų skaičiaus 2019 metų kovo 3 dieną vyksiančiuose savivaldybių tarybų rinkimuose bus renkama 22 savivaldybių tarybų nariais mažiau. Politologas Algis Krupavičius LRT.lt sako, kad stipriai mažėjant tarybos narių skaičiui gali mažėti ir savivaldybės veiklumas bei rezultatyvumas.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) profesorė Ainė Ramonaitė LRT.lt sako, kad į savivaldybes gali patekti mažiau politinių partijų ar kandidatų sąrašų, taip gali mažėti atstovavimo įvairovė. Anot A. Ramonaitės, tai gali pakenkti mažesnėms partijoms ar silpnesniems kandidatų sąrašams, kurie taryboje turėdavo vieną ar du atstovus – į savivaldybės tarybą jie gali nebepatekti.

Pasak TSPMI profesorės, kuo savivaldybėje veikia proporcingesnis atstovavimas, kuo įvairesni tarybos narių interesai ir kuo daugiau galimybių pasireikšti jie turi, tuo sistema demokratiškesnė.

„Tarybos narių skaičius šiose savivaldybėse nėra didelis, todėl, jam sumažėjus, skirtumas jausis. Žmonės galvoja, kad kuo mažesnis valdžios organas, tuo efektyviau jis dirba, tačiau, sumažėjus partijų arba kandidatų sąrašų skaičiui savivaldybėje, vienas ar net du kandidatų sąrašai gali nepatekti į savivaldybės tarybą“, – svarsto A. Ramonaitė.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius, politologas A. Krupavičius teigia, kad kol kas tokie pokyčiai nėra esminiai, tačiau jei ateityje demografinė krizė didės, o savivaldybių tarybų narių skaičius mažės, gali atsirasti problemų.

„Bendruomenės mažėja, todėl iškyla klausimas dėl atstovavimo procesų. Kadangi vietos valdžia arčiausiai žmonių, savivaldybės yra labai svarbus demokratijos elementas – jei bendruomenės nariai nebus tinkamai atstovaujami vietos valdžioje, jei atstovų savivaldybėje skaičius stipriai mažės, tai pasitikėjimas vietos valdžia, jos veiklumas bei rezultatyvumas gali mažėti“, – tikina A. Krupavičius.

Politologė: demokratijos nuosmukio nebus

Anot A. Krupavičiaus, ir sumažėjus savivaldybių tarybų narių skaičiui, visų partijų galimybės patekti į tarybas išlieka vienodos, nes pokytis nėra didelis.

„Kol kas nereikėtų dramatizuoti situacijos, tačiau verta atkreipti dėmesį, kad tokie procesai vyksta“, – sako VDU politologas.

A. Ramonaitė taip pat pritaria tokiai nuomonei. Anot jos, nors teoriškai ir būtų galima teigti, kad demokratijos procesas sumažės, tačiau Lietuvoje politinės partijos ir rinkiminiai sąrašai savivaldybių tarybose keičiasi – kiekvienais metais į savivaldybių tarybas būna išrenkami kiti kandidatai.

„Dėl šios priežasties negalime sakyti, kad yra uždaromas kelias mažesnėms ar naujoms grupėms ateiti į valdžią. Rinkėjai lengvai pakeičia nuomonę ir balsuoja už naujas politines jėgas, todėl didelio demokratijos nuosmukio nebus“, – kalba A. Ramonaitė.

A. Krupavičius priduria, kad sumažėjus savivaldybių tarybų narių skaičiui, parašų skaičius, kurį turi surinkti norintys kandidatuoti, didėjo. Anot politologo, parašų kiekis stipriai nepasikeitė, todėl kyla klausimas, ar tokio sprendimo tikrai reikėjo.

Reikalingų parašų skaičiaus padidinimą VDU profesorius vadina formalumu ir svarsto, kad politikams vertėtų vengti tokių veiksmų, kai sprendimai priimami be tikslios priežasties.

„Dėl tokio didesnio parašų skaičiaus nieko dramatiško neįvyko – jei kandidatai Panevėžio mieste anksčiau surinkdavo 550 parašų, tai šiais metais surinko ir šiek tiek virš 600“, – kalba A. Krupavičius.

Keturiais savivaldybės tarybos nariais mažiau bus renkama Kupiškio ir Molėtų, Pagėgių rajonuose, Panevėžyje ir Skuodo bei Telšių rajonuose. Dviem nariais mažiau bus renkama Telšių rajono savivaldybėje.

Perspausdinta iš lrt.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.