Dominykas Kaminskas. Priešai nesikeičia

Dominykas Kaminskas. Priešai nesikeičia

Panašias mintis galvoje nešiojausi jau kelias savaites, tačiau tik Seimo balsavimas dėl priedų medikams, kurį VU TSPMI profesorius Tomas Janeliūnas pavadino niekšingu, privertė tas mintis sudėti į nuoseklų tekstą. Kodėl politikams net dabar, kai ne tik Lietuvą, bet ir visą pasaulį krečia krizė, neįmanoma susitarti dėl paprastų dalykų?

Vienas atsakymas yra paprastas – šį rudenį Lietuvoje vyks Seimo rinkimai – jei jūs šiuo neeiliniu laikotarpiu apie tai primiršote, būkite tikri, kad politikams tai yra aukščiausios svarbos klausimas. Kitas atsakymas yra kiek sudėtingesnis, nes liečia politines tapatybes.

Tapatybė yra savaime išskirianti sąvoka. Nėra įmanoma apsibrėžti, kas esi, nenurodant, kas yra „kitas“. Pavyzdžiui, priklausymas tam tikrai etninei grupei yra įprastai suprantamas per kalbą ir tam tikras elgesio normas – aš galiu būti laikomas (ir laikau save) etniniu lietuviu, nes kalbu lietuviškai ir man yra priimtinas „lietuviškas“ būdas. Tačiau toks teiginys kažką reiškia tik todėl, kad pasaulyje egzistuoja kitos tautos ir kalbos. Tai nereiškia, kad tarp skirtingų kolektyvinių tapatybių privalo vykti nuolatinis konfliktas, nors žmonės įprastai pozityviau žvelgia į savo grupės narius nei į tuos, kurie tai grupei nepriklauso.

Deja, kai gyvenimas šiandien yra visiškai kitoks nei prieš kelias savaites, o prognozuoti tai, kaip atrodys visuomenė praėjus koronaviruso krizei, yra labai sudėtinga, dėl vieno dalyko galime būti tikri. Konservatoriai kritikuos valstiečius, o valstiečiai – konservatorius.

Politinės tapatybės, tiesa, šiame kontekste išsiskiria užprogramuotu konfliktiškumu. Skirtingai nei kitos tapatybės, politinės tapatybės visada yra konflikto būsenoje. Politinės partijos nuolatos kovoja dėl rinkėjų palankumo, nes jei per ketverius metus savo pranašumo prieš kitas partijas įrodyti nepavyks, rinkėjai gali nusisukti, o pati tapatybė, jei yra saistoma tik valdžios siekio, kaip, deja, retkarčiais būna, išnykti. Skirtumas egzistuoja tik tarp pozityvių ir negatyvių politinių tapatybių – pozityvios yra konstruojamos pagal tam tikrą telkiančią idėją, o negatyvios save apsibrėžia per konfliktą su kitais.

Nereikia jokių išskirtinių analitinių gebėjimų, priskirti Lietuvos politines partijas į vieną iš šių grupių yra labai paprasta – balsavimas dėl medikų puikiai parodo, kad politikai tikrai galvoja ne apie idėjas ar ateitį. Tai, žinoma, buvo akivaizdu jau seniai, tačiau, matyt, dėl Holivudo filmų įtakos, turėjau vilties, kad bent krizės metu pavyks susitelkti. Deja, kai gyvenimas šiandien yra visiškai kitoks nei prieš kelias savaites, o prognozuoti tai, kaip atrodys visuomenė praėjus koronaviruso krizei, yra labai sudėtinga, dėl vieno dalyko galime būti tikri. Konservatoriai kritikuos valstiečius, o valstiečiai – konservatorius. Tai šiek tiek ramina, kažkas gyvenime juk turi būti stabilu.

Tai yra didžiausia neigiamos politinės tapatybės problema – kritika kitiems yra skirta ne tam, kad būtų priartėta prie tam tikro idealo ar kad, elementariausiai, Lietuvos žmonės gyventų geriau. Ši kritika yra skirta tik tam, kad būtų aišku, kas yra konservatorius, kas yra valstietis, o kas yra kažkuris iš liberalų. Ji neturi turinio, tik formą, kad politiškai angažuoti pseudointelektualai turėtų kuo užpildyti savo socialinių tinklų paskyras.

Pasirodo, ši problema krizės metu kyla ne tik influenceriams. Nors TS-LKD šiame kontekste atrodo liūdniausiai (pasislėpti už nepartinės Ingridos Šimonytės plačių pečių yra geras trumpalaikis ėjimas, bet ne ilgalaikis sprendimas), geriausią pavyzdį vis tik parodė konservatorių riteris spindinčiais šarvais Vytautas Landsbergis. Kol jaunimas pešėsi, Landsbergis tiesiog skyrė pinigų pilietinės visuomenės iniciatyvoms, taip patvirtindamas britišką posakį class is permanent bei parodydamas, kad galima padėti Lietuvos žmonėms ir laikantis neutraliai.

Šiuo metu dažnai pasigirsta kalbos apie lyderystės trūkumą, tačiau problema yra ne čia. Norint vesti komandą į priekį, reikia susitarti dėl to, kad šiuo metu turime bendrą varžovą. Kol kas to nematau ir nežinau, kas turi pasikeisti, kad taip nutiktų, tačiau yra išties liūdna, kad šias varžybas kol kas labiausiai pralaimi Lietuvos žmonės.

Perspausdinta iš lrt.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.