Uždaryti
2020-07-05 16:48:01
2020-06-01 00:00:00
Gegužės 21 d. prasidėjo prašymų stoti į magistrantūros studijų programas teikimas! Daugiau informacijos rasite čia: https://bit.ly/magistrasinfo
Birželio 1 d. prasidėjo prašymų stoti į politikos mokslų bakalauro studijų programą teikimas! Daugiau informacijos rasite čia: https://bit.ly/bakalaurasinfo

Kilus klausimams prašome kreiptis į VU TSPMI studijų skyriaus vadovę Gintarę Proscevičiutę elektroniniu paštu gintare.prosceviciute@tspmi.vu.lt

Deividas Šlekys: kartais demokratines vertybes reikia ginti jėga

Jungtines Valstijas vis dar krečiant neramumams, kilusiems po afroamerikiečio George Floyd nužudymo, tūkstančiai žmonių visame pasaulyje dalyvauja demonstracijose, siekdami atkreipti dėmesį į rasizmo problemas. Vis dėlto, taikūs protestai JAV tampa riaušėmis, o prezidentas Donaldas Trumpas jų malšinimui žada pasitelkti kariuomenę. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) docento, karybos eksperto dr. Deivido Šlekio teigimu, tokia situacija rodo, kad demokratijos prigimtis nėra taiki, o jos vertybes kartais tenka ginti naudojant jėgą.

Situacija Jungtinėse Valstijose – socialinės kovos vaizdinys

Šiuo metu JAV, Bostono mieste viešintis Harvardo universiteto stažuotojas dr. Deividas Šlekys pasakoja, kad jausmas valstijoje – siurrealus. „Tose pačiose vietose, kur dienos metu iškylauja šeimos, sportuoja žmonės, žaidžia vaikai, vakare vyksta riaušės – plėšiama, deginama, daužomi langai. Visgi Masačusetso valstija, kurioje įsikūręs Bostonas, yra gana geroje situacijoje, lyginant su Minesotos ar Vašingtono valstijomis: ten protestai vyksta daug masiškiau ir agresyviau“, – pasakoja D.Šlekys.

Pasak eksperto, Amerikos žiniasklaida bando nupiešti subalansuotą situacijos vaizdinį. Viešojoje erdvėje vaizduojami taikūs protestuotojai, kurie renkasi į susibūrimus gavę leidimus, mitinguojantys tvarkingai ar besimeldžiantys su vaikais, kita vertus, tuo pačiu metu transliuojamos tokios situacijos kaip Providense, Rod Ailando valstijoje, kur minia žmonių daužo parduotuvių langus, plėšia jas, degina policijos automobilius ir išsiskirsto.

„Žiniasklaida ir valdžios atstovai bando atkreipti dėmesį, jog Jungtinėse Valstijose egzistuoja problemos, susijusios rasizmu, o tų problemų akivaizdoje veikia daug žmonių, kurie geba pykti, tačiau taikiais būdais. Deja, bet tuo pačiu egzistuoja ir labai nedidelis segmentas žmonių, linkusių į smurtą, kuris tiesiog naudojasi galimybe plėšti. Stebint situaciją matyti, kad riaušėse aktyviai dalyvauja jauni žmonės, kurių veiksmai nėra koordinuoti. Įvertinus JAV saugumo sistemą, plėšimai, užfiksuoti tiesioginėse televizijos transliacijose, tikėtina bus greitai išaiškinti, o atsakingi asmenys patraukti atsakomybėn. Visgi, situacija dvelkia žmonių, nuskurdusių ir pavargusių nuo valstybės vykdomos politikos, veiksmais, galimybe apiplėšti turtinguosius. Tai labiau primena socialinę kovą, o ne protestus“, – įspūdžiais iš JAV dalinasi Vilniaus universiteto dėstytojas.

Neįprasta valdžios reakcija

Karybos eksperto teigimu, viena iš didžiausių problemų protestuose yra ne mitinguotojų veiksmai, o policijos reakcija. „Yra dalis pareigūnų, kurie palaiko protestuotojus, tačiau, pavyzdžiui, Vašingtone žmonės neišvengia nei ašarinių dujų, nei guminių kulkų. Policija nedaro skirties tarp taikių ir maištaujančių protestuotojų ir visiems taiko vienodas, pernelyg agresyvias protestų malšinimo priemones. Situaciją paaštrina ir tai, kad policijos taikiniu tampa ir žiniasklaida, kai į žurnalistus, turinčius oficialius leidimus, laidomos kulkos, jie yra suimami. Ryškiausias to pavyzdys – tiesioginės transliacijos metu sulaikytas CNN televizijos žurnalistas.

Panašių veiksmų niekada anksčiau nebūdavo imamasi. Toks sistemingas valdžios ir pareigūnų elgesys JAV demokratijos rodikliams nieko gero nežada“, – pasakoja D.Šlekys. Eksperto teigimu, šis atvejis išskirtinis tuo, kad valdžios reakcija į neramumus valstybėje yra visiškai kitokia nei bet kada anksčiau – itin greitai įvedamos komendanto valandos, miestuose didinami policijos mastai, pradeda veikti nacionalinė gvardija. Galima teigti, kad JAV valdžia imasi pačių griežčiausių priemonių, siekdama konfliktą užgniaužti dar jo pradžioje, tačiau, docento vertinimu, taikomos priemonės – kontrproduktyvios. „Vieno asmens nužudymas ir perteklinės pareigūnų jėgos naudojimas yra tik ledkalnio viršūnė – tai rasizmo, trunkančio jau ilgą laiką, rezultatas“, – teigia D.Šlekys.

D.Trumpo atsakas į protestuotojų veiksmus nestebina

VU TSPMI docento teigimu, nors JAV valdžios veiksmus protestų metu galima vertinti kaip perteklinius, jie teisėti ir nieko nestebinantys. JAV vis dar galioja daugiau nei 200 metų senumo teisės aktas, leidžiantis prezidentui, iškilus krizei, su tam tikromis išlygomis naudoti kariuomenę šalies viduje. Todėl žvelgiant iš teisinės pusės, D.Trumpas šia galimybe gali pasinaudoti. Tačiau D.Šlekys sako, kad tokie veiksmai gali sukelti dar didesnę suirutę šalyje.

„Žvelgiant istoriškai, prezidentas D.Eizenhaueris buvo šia galimybe pasinaudojęs, tačiau paradoksalu – kariuomenė tuo metu buvo panaudota siekiant plėsti afroamerikiečių pilietines ir politines teises. Tuo tarpu dabar tas pats aktas gali būti panaudotas jas slopinant. JAV prezidento požiūriu, kilusi situacija – betvarkė, o vienintelis būdas ją spręsti – naudojant jėgą. Vadovaujantis tokiu požiūriu, gali kilti gili konstitucinė krizė, nes jau dabar pasigirsta valstijų valdžios atstovų nuomonės, jog tokie federalinės valdžios veiksmai – pertekliniai ir nereikalingi“, – situaciją analizuoja ekspertas.

D.Šlekys prideda, jog prezidentas D.Trumpas mato vykstančias demonstracijas ne kaip atsaką į žmogaus nužudymą, bet kaip tiesioginę kritiką jam, todėl situaciją vertina atitinkamai. „Panašias prezidento reakcijas į kritiką matydavome ir anksčiau – visi pareigūnai, kurie nepritardavo jo nuomonei būdavo atleidžiami arba patys traukėsi iš pareigų, neatlaikę spaudimo. D.Trumpo priešininkų eliminavimas nieko nebestebina“, – pasakoja VU TSPMI dėstytojas.

Deivido Šlekio vertinimu, D.Trumpo veiksmai iškelia ir policijos militarizacijos dilemą. „Pentagonas turi specialią programą, kurioje perteklinė, karinio lygmens ginkluotė yra parduodama policijos departamentams. Prezidentas Barakas Obama buvo sustabdęs tą procesą, tačiau D.Trumpui atėjus į valdžią, šis draudimas buvo panaikintas. Riaušės, dabar vykstančios JAV – tipinės, tačiau policijos pareigūnai labiau primena kareivius. Turime atminti, jog kariuomenė nėra rengiama taikiais būdais spręsti problemas. Savo prigimtimi, kariuomenė yra agresyvumą, puolimą akcentuojanti organizacija, kurios atstovai yra mokomi priešą nukauti, o ne perspėti šūviais į orą. Todėl, jeigu policija perima karinio rengimo logiką, dėl šios priežasties policijos veiksmai tampa vis agresyvesni.”

Klausimai dėl JAV ateities

Analizuodamas situaciją Jungtinėse Amerikos Valstijose, Deividas Šlekys teigia, kad į pilietinį karą tai neišaugs, tačiau poliarizacija valstybėje didėja, o tai kelia daug klausimų dėl JAV ateities. „Daug svarbių veikėjų dabartinę šalies situaciją stebi iš šono – Kongrese nuomonę reiškia pavieniai asmenys, ne visi gubernatoriai išsako savo nuomonę ar imasi veiksmų, verslas taip pat aktyviai nereaguoja. Staigus smurto protrūkis rodo, kad valstybė gyvena ant kibirkščių. Tai kelia daug klausimų dėl JAV ateities, ypač, jei Donaldas Trumpas nebus perrinktas – kaip elgsis naujasis JAV prezidentas, kokia bus visuomenės reakcija, apskritai, ar prezidento pareigos bus perleistos taikiai ir ramiai?“ – svarsto ekspertas.

D.Šlekio teigimu, dabartinė JAV situacija primena 1968 metų Ameriką, kada buvo pasiektas dugnas tiek demokratijos, tiek pilietiškumo prasme, o tai ateities perspektyvoje nėra geras ženklas. Pasak VU TSPMI dėstytojo, būtina suprasti tai, kad demokratijos prigimtis ir daugumos valdžia ne visada yra taiki. „Istorija rodo kad siekiant apginti laisvę, lygybę ir brolybę – vienus iš pagrindinių šiuolaikinės demokratijos bruožų, buvo liejamas kraujas. Atminkime, jog pačių Jungtinių Amerikos Valstijų demokratija ir nepriklausoma valstybė gimė revoliucijos keliu. Todėl turime suprasti, kad siekiant apsaugoti demokratines vertybes, kartais tą reikia daryti jėga.” Pasak D. Šlekio, tai kelia daug apmąstymų ir apie kitų demokratinių valstybių ateitį.

Europos Sąjunga – pagrindinė demokratijos vertybių gynėja pasaulyje?

D.Šlekio teigimu, esama situacija neprideda žavesio JAV įvaizdžiui. „Tarptautinė bendruomenė reiškia gilų susirūpinimą dėl JAV susiklosčiusios situacijos. Australijos ar Europos Sąjungos atstovai išreiškė savotišką pasipiktinimą tuo, kaip dabar JAV yra sprendžiama susiklosčiusi situacija. Mes įpratę girdėti, kaip Jungtinės Valstijos baksnoja pirštais į Kiniją dėl Taivanio ar Honkongo, žmogaus teisių ar demokratijos principų pažeidimų, todėl dabar itin keista matyti, kaip valstybės kritikuoja Ameriką teigdamos, kad ten demokratija ydinga“, – teigia VU TSPMI ekspertas.

D.Šlekys mano, jog aktyvus tarptautinės bendruomenės įsitraukimas, protestai ir intensyvus situacijos vertinimas gali būti nulemtas socialinių tinklų populiarumo – „galime gyvai stebėti, kaip vyksta riaušės ir tą situaciją vertinti, kiekvienas iš mūsų gali tapti netiesioginiais neramumų dalyviais.“ Anot docento, Jungtinėse Valstijose kilusi krizė ne tik parodo tarptautinės bendruomenės įsitraukimą, tačiau ir suteikia potencialo kitiems tarptautinių santykių veikėjams. „Europos Sąjunga gali perimti demokratinių vertybių lyderės pasaulyje vaidmenį, nes kitiems tarptautinių santykių veikėjams trūksta galimybių ir valios. Tačiau Europa turi nuspręsti ar ji nori būti lyderė: šiuo metu tam yra pati tinkamiausia proga. D.Trumpas paliko daug erdvės lyderystei ir kitose srityse, pavyzdžiui, Pasaulio sveikatos organizacijoje. Belieka tik spėlioti ar Europa bus pirmoji, kuri tomis galimybėmis pasinaudos, ar tą galimybę išnaudos Kinija. Tačiau, jeigu dabar reikėtų ieškoti demokratijos stiprybės – tai turėtų būti Europa“, – teigia VU TSPMI ekspertas.

Perspausdinta iš 15min.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako