Uždaryti

Babčenkos prisikėlimas: kuo gresia tokie saugumietiški triukai [N. Maliukevičius]

Paaiškėjus, kad žinomas rusų žurnalistas, Kremliaus kritikas Arkadijus Babčenka gyvas ir jo tariamas nužudymas buvo specialioji Ukrainos saugumo tarnybų operacija, reakcijos dvejopos. Vieni sveikina sėkmingą žvalgybinę-kriminalinę operaciją ir gyvybių išsaugojimą, kiti perspėja dėl tarptautinio Ukrainos įvaizdžio ir reputacijos.

Vilniaus politikos ir analizės instituto vyriausiasis analitikas Marius Laurinavičius dar trečiadienį tai įvertino kaip „sėkmingą žvalgybinę-kriminalinę operaciją, kurios tikslas ne tik užkirsti kelią kitiems nusikaltimams, bet ir atskleisti žudikų iš mafijos valstybės tinklus“. Jis piktinasi situaciją interpretuojančiais kitaip.

„Pirmiausia sukeičiami akcentai sakant, kad tai surežisuotas nusikaltimas. Skleidžiamas toks naratyvas. Ne, nusikaltimas realus, jam užkirstas kelias ir suimti ne tik vykdytojas, bet ir organizatorius – tai labai svarbu. Antra, tam, kad nusikaltimas būtų atskleistas, panaudotas normalus, įprastas ir demokratiškose valstybėse naudojamas teisėsaugos veiklos modelis. Skirtumas tik tas, kad šiuo atveju modelis taikytas žymiam žmogui, nes jis buvo nusikaltimo taikinys“, – kalbėjo M. Larinavičius. Jo aiškinimu, įprastai tokia informacija per pasaulį nenuskamba, o dabar paplito visame pasaulyje ir sukėlė ažiotažą.

Analitiko aiškinimu, ši operacija neturi nieko bendra su žurnalistika. Tai buvo teisėsaugos operacija, kurioje A. Babčenka dalyvavo ne kaip žurnalistas, o kaip paprastas žmogus. „Ar dėl to, kad yra žurnalistas, jis turėjo atsisakyti dalyvauti operacijoje, kuri užkirto kelią ne tik jo paties nužudymui, bet ir kaip žinome iš oficialiai skelbiamos informacijos, mažų mažiausiai dar 30 žmonių nužudymui? Tai yra pagrindiniai akcentai. Taigi kodėl mes sau leidžiam teigti, kad A. Babčenka, būdamas žurnalistas, kažkaip turi atsiriboti nuo operacijos, kurios tikslas ne tik jo gyvybė – ant svarstyklių buvo dar mažiausiai 30 žmonių gyvybė, bent jau taip oficialiai skelbiama ir jokio realaus pagrindo tuo abejoti neturime“, – dėstė M. Laurinavičius.

Visą šią operaciją M. Laurinavičius ragina nagrinėti hibridinio karo, kuris kariaujamas visur, taip pat ir Lietuvoje, kontekste. Mat, sako jis, dar vakar, kai visi buvo suklaidinti dėl žmogžudystės, buvo galima nuspėti, kad tai bus vienų ar kitų Rusijos agentūrų pasamdytas Ukrainos savanoris, kariavęs antiteroristinėje operacijoje, ir tai daroma specialiai siekiant destabilizuoti padėtį.

„Taigi ši operacija sutrukdė ne tik konkretiems nužudymams. Ukraina yra hibridinio karo centre ir jos valdžios tikslas – sutrukdyti hibridiniam karui ir padėties Ukrainoje destabilizavimui. Tai, kad šiuo atveju pasitaikė žinomas žmogus ir tai virto tarptautine priedangos operacija, visiškai nekeičia padėties – Ukraina privalo gintis nuo Rusijos hibridinio karo, ką ji, mano galva, labai sėkmingai padarė įvykdžiusią šitą operaciją“, – kalbėjo apžvalgininkas.

Ketvirtas labai svarbus dalykas – visi, besipiktinantys fake news ir kad negalima pasitikėti nei žurnalistu, nei saugumo tarnybomis, nei Ukrainos valdžia, pripažįsta, kad A. Babčenka yra sąžiningas, tiesus ir drąsus žmogus.

„A. Babčenka vakar per spaudos konferenciją asmeniškai atsiprašė žmonos ir pasakė vieną labai aiškią frazę: „Aš neturėjau kitos išeities“. Tai yra, žmogus, netgi kreipdamasis į artimiausius žmones, aiškiai pasako, kad kitos išeities nebuvo, o dabar mes, neturėdami jokios iš esmės patvirtintos patikimos informacijos, išskyrus savo interpretacijas, leidžiame sau teigti, kad ne – buvo galima viską daryti ir kitaip. Tai susitarkime su savimi – ar tikime A. Babčenka ir jis toks, kokį piešiame, ar staiga juo nebetikime“, – stebisi M. Laurinavičius.

Penkta – Ukraina ne tik kariauja ir ginasi – ji padeda visam pasauliui, taip pat ir Lietuvai. Analitiko teigimu, tai, kas buvo ir kas dar bus atskleista, padės nuo tokių dalykų gintis. Mat tai, kas kariaujant išbandoma Ukrainoje, paskui vyksta visur kitur. Taigi, sako M. Laurinavičius, atskleista nusikaltimo schema padės ir mums. Pašnekovas nesupranta, kodėl Ukraina, padedanti mums gintis nuo hibridinės grėsmės, sulaukia kaltinimų nepatikimumu.

„Dar sakoma, kad šią situaciją išnaudos Rusijos propaganda ir taip Ukraina ilgesnėje perspektyvoje neva pati pralaimėjo. Palaukit – jei mes patys pradėsime tikėti Kremliaus dezinformacija, gal tada ji ir pralaimės, bet šiaip pagrindinis dalykas, kad Kremliaus dezinformacija veikė ir veiks, ir visiškai jokio skirtumo, ką darysime mes ar darys Ukraina“, – aiškino M. Laurinavičius.
Jo teigimu, geriausias to pavyzdys – numuštas Malaizijos lėktuvas. Nors turime daugybę informacijos, oficialaus tarptautinio tyrimo išvadas, tačiau tai niekaip nesutrukdė Rusijai skleisti propagandos ir nepakeitė jos naratyvo. Taigi, sako jis, reikia turėti savo darbotvarkę ir patiems ginti, kurti naratyvus, nesidairyti į tai, ką bet kokiu atveju darys Rusija.

M. Laurinavičius taip pat stebisi užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus pozicija, taip pat organizacijos „Reporteriai be sienų“ pasmerkimu. Kaip žinoma, L. Linkevičius pasakė tokių „specoperacijų“ nesuprantantis. „Man tikrai labai gaila, kad mūsų ministras taip komentuoja, apie „Reporterius be sienos“ nekalbėsiu, nes tai organizacija, kuri iš esmės šiuo atveju, mano galva, neturėtų tame dalyvauti. Ši operacija nieko bendra su žurnalistika neturi, tai normali teisėsaugos operacija“, – aiškino M. Laurinavičius.

N. Maliukevičius: kare kaip kare – viskas pateisinama

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Nerijus Maliukevičius sako, kad dabar komentarų bangą valdo įvairios emocijos ir tai tik parodo, kokia asmenybė yra A. Babčenka ir kaip visi sielojosi dėl jo paskelbtos mirties. Tačiau emocijas politologas siūlo patraukti į šalį.

„Manau, kad yra dvi perspektyvos. Jei vertiname iš komfortiškos europinės Vakarų perspektyvos, tiksliau, taikos konteksto, tada tikriausiai galima sakyti, kad iš principo buvo atlikta efektyvi taktinė operacija, apie jos efektyvumą dar SBU (Ukrainos saugumo tarnyba – DELFI) turės informuoti, pranešti ir dar ilgai įrodinėti, bet panašu, kad čia būta taktinės sėkmės, kuri turi strateginio lygmens pasekmių. Pasekmės susijusios bendrai su patikimumu ir pasitikėjimu dėl iš Ukrainos sklindančios informacijos“, – teigia N. Maliukevičius.

Šiuo atveju Ukrainai tenka didelis iššūkis – ateityje komunikuojant reikės išsaugoti patikimumą ir reputaciją, o tai yra brangiausias resursas, kurį Ukraina iki šiol turėjo.

„Jeigu žiūrėsime iš karo perspektyvos, kare kaip kare – ir apgaulė yra pateisinama siekiant tikslų, tam tikra operacija, kurios metu išsaugoma gyvybė, suprantama, yra sėkmė. Kitas dalykas – manau, Ukraina iš informacinio karo perspektyvos, ne per daug rūpinasi tarptautinės bendruomenės nuomone ar pozicija. Nes jau daugelį kartų tarptautinė bendruomenė ar viešoji opinija Ukrainą nuvylė, viso karo metu buvo reiškiami susirūpinimai, dideli susirūpinimai, o reali pagalba vis tik buvo lėtai mobilizuojama ir teikiama“, – dėstė TSPMI dėstytojas. N. Maliukevičiaus teigimu, karo metu tiesa yra pirmoji auka ir panašu, kad įvykdyta operacija turės strateginių pasekmių.

TSPMI docento aiškinimu, tokios operacijos dažnos, yra vykdomos, pavyzdžių galima rasti ir Lietuvoje. „Šiuo atveju, tikriausiai, iššūkis buvo neeilinė asmenybė ir jo žinomumas, tai, kad jis buvo žurnalistas, politinis disidentas, aktyvistas. Dėl to visa operacija sulaukė didžiulio tarptautinio dėmesio ir dabar objektyvi realybė, kad dar kartą ir dar kartą bus pertikrinama Ukrainos institucijų pateikiama informacija“, – tai, kas po per visą pasaulį nuvilnijusios operacijos laukia Ukrainos, prognozuoja N. Maliukevičius.

Ar A. Babčenka netapo vidinės kovos įrankiu?

„Va čia tai Ukrainos saugumo triukai, iš pradžių panardinant pusę pasaulio į sielvarto bei pykčio liūną, o po to staiga paskelbiant šventę! Na, bet kokiu atveju, niekada nebuvo taip smagu būti suklaidintam ir atšaukti tai, ką parašei anksčiau. Pasirodo, tai buvo specialus Ukrainos saugumo feikas“, – feisbuke rašė „Lietuvos ryto“ apžvalgininkas Vytautas Bruveris, besibičiuliaujantis su A. Babčenka.

Ketvirtadienį jis DELFI aiškino, kad jei viskas tikrai taip, kaip skelbia SBU, galima tik pasveikinti Ukrainą užkirtus kelią plataus masto teroristinei operacijai, Rusijos veiklai Ukrainoje. Jo nuomone, galima suprasti ir specialiųjų tarnybų naudotą metodą, tik šįkart tai pagal rezonansą tapo beprecedente akcija.

„Dabar svarbiausia, kad žmogus gyvas. Tai yra esmė, o visa kita smulkmenos. Mums dabar visiems reikia palaukti ir kuo atidžiau žiūrėti, kaip ši istorija ir byla toliau vystysis. (…) Aš tikrai nenoriu tikėti, kaip sako daug kritikų, ir ne vien tik Ukrainos priešai ir Kremliau simpatikai – kad, neduok Dieve, pasitaikys, kad A. Babčenka, galbūt pats to nežinodamas, nors tuo sunku patikėti, tapo kažkokių žaidimų Ukrainos viduje – specialiųjų tarnybų ir politinio elito žaidimų – įrankiu ir įkaitu“, – užsiminė V. Bruveris.

Apžvalgininkas sako, kad šis įvykis gali pakenkti tarptautiniam Ukrainos įvaizdžiui. Mat jau dabar daug politikų, tarptautinių organizacijų, užsienio žiniasklaidos gūžčioja pečiais. Tai neprideda pliusų šalies, jos specialiųjų tarnybų ir žiniasklaidos patikimumui.

Primename, kad antradienį vėlai vakare paskelbta apie Rusijos opozicijos žurnalisto A. Babčenkos nužudymą prie savo namų Kijeve. Skelbta, kad tariamas žudikas tris kartus šovė jam į nugarą, kai žurnalistas ėjo namo iš parduotuvės. Trečiadienį paaiškėjo, kad visa tai buvo inscenizuota. Ukrainos saugumo vadovas Vasylis Hrycakas pareiškė, kad jo agentūra surežisavo žurnalisto mirtį, kad sugautų asmenis, norėjusius jį nužudyti.

Paaiškėjus, kad A. Babčenka tebėra gyvas, Rusijos užsienio reikalų atstovė Marija Zacharova socialiniame tinkle „Twitter“ pavadino šią žinią „puikia“, tačiau pasmerkė inscenizacijos „propagandinį poveikį“.

Nevyriausybinė organizacija „Reporteriai be sienų“ (RSF) savo ruožtu pavadino inscenizaciją „apgailėtinu triuku“. Operacija taip pat suabejojo tyrimus atliekantis žurnalistas iš Rusijos ir buvęs A. Babčenkos kolega Andrejus Soldatovas.

Perspausdinta iš Delfi.lt