Uždaryti
1918-ieji metai, Vilnius

#AtkurtaiLietuvai100: Naujo meto „vakaruškos“

Geros kloties tat, prakilnusai jaunime, broliukai ir sesytės tavo gražiam darbui. Ir kiti Lietuvos kaimeliai tepaseka tuo doru ir puikiu pavyzdžiu. Tevirsta visa Lietuva mokykla, jos inteligentija  - mokytojais, o visi jos tamsuoliai – mokiniais.

Tekstas spausdintas 1918-ųjų metų sausio 31-osios „Lietuvos aide“.

Vieno Panevėžio apskr. kaimo St. Moksleiviai, sukvietę vakarušką padavė jaunimui tokį naujos rūšies vakaruškų sumanymą. Kiekvienas „vakaruškų“ dalyvis būtinai turi kas šventvakarį atvykti į vakaruškas. Neatvykusieji be svarbios priežasties baudžiami taip: ateinančiam susirinkime jie turi padeklamuoti eiles. Tuoj susirinkus apie 6 val. vak., paaiškinama geografija Lietuvos istorija, aritmetika, rašomas diktantas, daromi uždaviniai; paskui skaitoma šis tas iš istorijos pabaigoje gi deklamacija ir įvairūs klausimai, ypačiai iš jaunimo gyvenimo; mokslo pertraukos įvairiuojama žaidimais.

Sumanymas buvo priimtas, ir aš turėjau progos tas „vakaruškas“ pamatyti tuoj po jų įkūrimo. Vaizdas toksai: stalas apkrautas mokslo ir istorijos knygomis ir „Lietuvos aido“ laikraščių ant sienos pakabintas žemėlapis; abu pasaulio pusrutuliu. Aplink kėdžių pusračiu susėdęs jaunimas, kad visiems būtų matyti žemėlapis. Moksleivis aiškina, kas tai yra žemė, kokį turi pavidalą, iš ko ji susideda, kelias ir kokias ji turi pasaulio dalis; kiekvienas „vakaruškininkas“ turi parodyti pasaulio dalis ir jas apvesti. Toliau seka parodyti pasaulio dalis ir jas apvesti. Toliau seka Lietuvos istorija, žemėlapio pagalba aiškinama, iš kur lietuviai atvyko į Europą, iš kurios pareina padermės šakos, į kurias gimines buvo išskirstę, apsakomas lietuvių užsiėmimas, būdas, papročiai, tikyba. Po to pertrauka ir žaidimai, po kurių aiškinama, kas yra ta aritmetika, kaip tas mokslas žmogui naudingas, lyginai kaip ir visi kiti mokslai, kas tai yra vienata, dešimtinė, šimtinė, klasės ir t.t.; Pavyzdžiai, skaičiavimai, rašomi su kreida ant lentos ir t.t.

Kiekvienas klausytojų gyvai seka visa, kas aiškinama, ir pats turi dalyvauti: atsakinėja, rašo skaitmenis ir t.t. Paskui seka diktantas; mokantieji rašyti rašo tarp dviejų linijėlių, o pradžiamoksliai „gražraštį“ tarp trijų. Toliau lavinasi skaityti moksleiviai aiškina nesuprantamus žodžius ir kaip balsą valdyti. Pabaigoje gi pažaidus seka deklamacija ir klausimai raštu arba žodžiais. Eilės ir klausimai kvepėjo prakilniais norais.

Apie 8-9 val. vakaro visi gražiai išsiskirstė, prižadėję ir kitą šventvakarį susirinkti; bausmė veltui kol kas pasirodo uždėta, nes visi rūpestingai lankosi susirinkiman. Vakaruškų tikslą taip aiškina patys „vakaruškininkai“: ar girdi, gal greit pasibaigs karas, sugrįš mūsų broliai, karan išvaryti, tai mes, būdami kiek prasilavinę, surengsim jiems sugrįžus savybės vakarą ir tuo pavaišinsime nuslopintas jų sielas…

Geros kloties tat, prakilnusai jaunime, broliukai ir sesytės tavo gražiam darbui. Ir kiti Lietuvos kaimeliai tepaseka tuo doru ir puikiu pavyzdžiu. Tevirsta visa Lietuva mokykla, jos inteligentija  – mokytojais, o visi jos tamsuoliai – mokiniais.

Ašen