Uždaryti
2021-04-13 06:51:26
2021-01-15 00:00:00

VU TSPMI tarybos sprendimu visas studijų procesas 2020-2021 mokslo metų pavasario semestrą vyks virtualiai. Semestro tvakaraščius galite rasti čia!

Visi VU TSPMI žmonės

Saulius Jonikas

VU TSPMI politikos mokslų bakalauro antrakursis, VU TSPMI Studentų mokslinės draugijos pirmininkas

Sauliau, kaip atsiradai institute? Kada nusprendei, kad nori čia studijuoti ir kodėl?

Apie TSPMI mąsčiau dar dvyliktoje klasėje, tačiau konkrečios priežasties išskirti, kodėl visgi atsidūriau čia, negaliu. Žinoma, sužavėjo studijų visapusiškumas, minima aukšta jų kokybė, profesionalūs, bet kartu ir draugiški dėstytojai. Žavėjo ir laisvė, studentų kūrybingumo ir inovatyvumo skatinimas. Šios savybės sukūrė ne hierarchinį, o labiau horizontalų instituto ir jo bendruomenės įvaizdį.

Čia įstojau dar 2018m., tačiau paskutinę akimirką nusprendžiau pasidaryti gapyearą ir iškeliauti pagyventi užsienin. Nuoširdžiai sakant, kiekvienam, kuris nori padaryti pertrauką po mokyklos, tačiau yra įsitikinęs, kad trokšta tolimesnių mokslų (svarbi sąlyga), noriu paskatinti tai padaryti. Man asmeniškai tai suteikė galimybę pažvelgti į mokymąsi iš gerokai brandesnio, patyrusio kampo. 2019 metais vėl įstojau į TSPMI, tačiau šįkart jau nesuabejojau ir prisijungiau prie šios bendruomenės.

Institute studijuoji jau antrus metus, tačiau tavo studijos šiek tiek kitokios nei ankščiau, nes didelę dalį sudarė nuotolinis mokymas. Ar nuotolinis mokymas sudarė tau sunkumų mokytis, o gal tau jis labiau patinka negu gyvi užsiėmimai?

Aš asmeniškai neturiu didelių bėdų su nuotoliniu mokslu. Žinoma, pasiilgsti veidų ir pokalbių, grupiokų ir kokio kvailo ir beveik visiškai nejuokingo mano sąmojo su dėstytoju, iš kurio vis tiek abu juokiamės. Tačiau pati studijų kokybė, mano akimis, nenukrito. Vienintelis dalykas, kuris šiek tiek baugina mąstant apie ateitį, yra fizinio face to face bendravimo, diskutavimo stoka. Jaučiu asmeniškai, kaip įprantu prie komunikavimo per kompiuterį ir pradedu įtarti, kad kai kuriems iš mūsų bus nelengva grįžti prie diskusijų, vykstančių gyvai. Iš kitos pusės, dabartinis studijų būdas turi savitų pliusų. Nuotolinė komunikacija ir bendradarbiavimas yra menas, kuris tikrai nėra toks paprastas, kaip galima pagalvoti. Iš visko galima išspausti kažką pozityvaus ar naudingo. 😊

Dalyvavai VU TSPMI Alumni mentorystės programoje. Kaip tau ši programa padėjo ir ar rekomenduotum ją kitiems?

Mentorystės programa yra dalykas, kurį rekomenduočiau kiekvienam instituto studentui, kuris nori patobulinti savo mokslams reikalingas savybes ar gebėjimus, susikonkretinti ateities karjeros kelią, pan. Svarbu paminėti, tai, manau, nėra magiška programa, pataisysianti visas asmenines spragas ar ateities plano neturėjimą be jokio asmeninio indėlio. Tai labiau darbas su savimi, kurį kuruoja, kreipia į teisingą pusę tavo mentorius. Esu be galo dėkingas savo mentoriui Justinui, kuris būtent tai man padėjo suprasti ir įgyvendinti. Su juo aptarėm svarbiausius laiko planavimo, organizuotumo gebėjimus ir kaip juos išsiugdyti. Esu lėtas ir išsiblaškęs skaitytojas, tai taip pat su Justinu aptarėm ir diskutavom, kaip šių gebėjimų stoką spręsti. Šių įpročių taikymas ypač reikalingas dabar, kai be studijų turiu kalną darbų su SMD.

Esi VU TSPMI Studentų mokslo draugijos pirmininkas. Kaip įsitraukei į draugijos veiklą? Kokie yra organizacijos tikslai ir norai šiems mokslo metams?

Į SMD veiklą įsitraukiau dėl, vėlgi, ganėtinai pačiam neaiškių priežasčių. Pasirodė įdomios perspektyvos dirbti kartu su dėstytojais. SMD tuo metu buvo labai sumenkusi, todėl buvo daug erdvės kūrybinei, „atkuriamajai“ veiklai. Žavėjo mintis kažką kurti, statyti, atnaujinti. Nuo pat pradžių siekiau prisidėti kuo labiau prie šios draugijos veiklos, tačiau kartu buvo ir nedrąsu. Vis dėlto, mėnesiams bėgant, pradėjau jaustis kaip šios nedidelės komandos pilnavertis narys. Man labai miela tai, kad Draugijoje visų nuomonės lygios, kiekvienas, kas nori pasireikšti, gali tai daryti be jokių barjerų, visiškai horizontalus narių santykis. Net kai tapau pirmininkas, nepajutau jokio drastiško skirtumo, nemaniau įgavęs kažkokio autoriteto, visi dirbam komandiškai.

SMD šiemet siekia prikelti Rašto Darbų Almanacho tradiciją, sulaukiame pagalbos ir iš TSPMI administracijos. Manau, kad organizacijų bendradarbiavimas taip pat yra svarbus SMD tikslas. Štai visai neseniai įgyvendinome filosofijos seminaro idėją kartu su dr. Gintu Karaliumi, į kurį buvo pakviesti visų instituto organizacijų nariai. Žinoma, tęsiame ir senąsias savo tradicijas kaip Mėnesio Temą ir bendradarbiavimą su dėstytojais prisidedant prie jų tyrimų. Rugsėjo mėnesį padidėjus Draugijos narių skaičiui, besiformuojant jos tradicijoms ir įpročiams ir man besimokant būti geru lyderiu, žvilgsnis į ateitį – visai šviesus.

Papasakok, kokių dar pomėgių turi? Kuo užsiimi, be studijų ir veiklos VU TSPMI studentų mokslo draugijos?

Esu lėtai besimokantis žmogus, todėl laisvalaikio turiu mažiau, nei kas pagalvotų. SMD taip pat reikalauja nemažo kiekio laiko. Vis dėlto, laisvalaikį karantino metu dažnai skiriu muzikai. Groju akordeonu, pianinu, esu kiek pramokęs groti su ukulėle, prieš porą dienų nusipirkau gitarą. Kaimynai manęs nemėgsta, tačiau tai geras būdas atsipalaiduoti ir bent akimirkai užmiršti tai, kas kelia stresą, susirinkti save ir savo mintis iš naujo.

Pabaigai, galbūt norėtum kažko palinkėti mūsų bendruomenei šiuo pakankamai neramiu metu.

Palinkėsiu nepamiršti pailsėti. Kažkaip užsimiršta šis svarbus dalykas, kai kalnas darbų spaudžia. Ir gerai išsimiegoti. Ir pavalgyti. Ir rankas plauti. Paprasčiau tariant, pamylėti save.