Visi VU TSPMI žmonės

Laurynas Misevičius

VU TSPMI politikos mokslų bakalauro programos trečio kurso studentas, Šv. Tomo Moro klubo pirmininkas

Įpusėjai politikos mokslų bakalauro studijas VU TSPMI: kaip įsivaizdavai studijas prieš stodamas į Institutą ir kaip vertini jas dabar?

Atvirai kalbant, įsivaizdavau kiek kitaip – tarsi LRT „Forumo“ ir Seimo rinkimų debatų mišinį su moksliškumo prieskoniu, tačiau viskas yra priešingai. Mokomės itin įvairių disciplinų, visų socialinių mokslų pagrindus su filosofijos, dalinai istorijos priedais. Tuo būdu plečiame akiratį, tampame turtingi vidujai, turime beribes kaip jūra karjeros galimybes. Tačiau pasitvirtino vizija apie būsimus kolegas, jie – be galo aktyvūs, daug ką veikiantys šalia mokslų (nuo politinių partijų iki šuniukų prieglaudų), kupini idėjų, bendradarbiaujantys. Apskritai, techninę studijų dalį vertinu labai teigiamai: dėstytojai yra savo srities profesionalai, bendradarbiaujantys ir nuolat patys besimokantys, pateikiantys naujausią ir rimčiausią literatūrą. Taip pat gerokai įkvepia puiki Instituto lokacija mano mylimo Vilniaus centre: vos įėjus čia pasitinka visuomet draugiškas budėtojas ir besišypsanti administracija.

Nuo pat pirmųjų studijų metų įsitraukei į Šv. Tomo Moro klubo veiklą. Kuo Tave patraukė šios veiklos ir ką jose atradai? Ar ir kaip šios veiklos papildo studijas?

Šv. Tomo Moro klubas yra pusiau autonominis Studentų ateitininkų sąjungos filialas, tad su visa ateitininkija ir kitomis krikščioniškomis organizacijomis (VU sielovada ir kapelionu tėvu Eugenijumi Puzynia SJ, teisininkų korporacija Iustitia, ką tik gimusiu Šv. Luko klubu ir kt.) bendradarbiaujame itin glaudžiai. Šios veiklos mane patraukė galimybe augti ne tik akademiškai, bet ir dvasiškai, realizuoti savo idėjas, skleisti krikščionišką mokymą miestui ir pasauliui, įgyti naujų tikrų draugų, su kuriais bendravimas nesibaigia užvėrus auditorijos duris. Klubo veiklos ne tik papildo, bet ir yra gana svarbi studijų dalis, nes gryninant idėjas paskaitoms, seminarams ar diskusijoms skaitome katalikų mąstytojų ir įvairių filosofų tekstus, tarpusavy diskutuojame apie aktualijas.

Šiais mokslo metais pradėjai vadovauti Šv. Tomo Moro klubui. Galbūt galėtumei plačiau papasakoti apie šio klubo veiklą? Kuo, Tavo manymu, svarbios veiklos studentų organizacijose bei kokius tikslus keli savo pirmininkavimui?

Klubo veikla – itin daugialypė. Dvasinis (bendros šv. Mišios, rekolekcijos, tikėjimo klausimų aptarimai), akademinis tobulėjimas (kaip minėjau, paskaitos, seminarai, diskusijos, skaitymas ir pan.), išvykos (piligriminiai žygiai, kelionės po Lietuvą ir užsienį), Universiteto bendruomenės glaudinimas, pagalba vienų kitiems su rašto darbais ar egzistenciniais klausimais. Žinoma, svarbu nepamiršti ir kitų veiklų, kurios netelpa į konvencinį organizacijos aprašymą… (juokiasi). Savo pirmininkavimo metu tęsiu pirmtakų pradėtus darbus, įgyvendinsiu kai kurias savo idėjas ir vizijas. Dirbsiu ne vienas, su Taryba ir kitais klubo bičiuliais, tad veiksmo tikrai bus!

Jau ne vienerius metus rimtai užsiimi irklavimo sportu: kaip atradai šią sporto šaką ir kodėl pasirinkai būtent ją?

Nuo vaikystės žavėjausi olimpiniais ir pasaulio čempionatų prizininkais M. Griškoniu, S. Ritter, M. Valčiukaite. Irklavimas traukė savo dinamizmu, galimybe stiprėti, siekti rezultatų nacionaliniuose ir tarptautiniuose vandenyse. Tad, po ilgų ir sėkmingų 6 metų, nusprendžiau krepšinį iškeisti į irklavimą. Skirtumas tarp šių sporto šakų pasijautė iškart. Įgijau naujų savybių, įgūdžių, kurie praverčia ne tik sporte, bet ir asmeniniame gyvenime, akademinėje veikloje ir Jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose, kuriuos pradėjau šį rugsėjį. Taigi, VU TSPMI, Šv. Tomo Moro klubas ir kariuomenė suteikia puikų pagrindą karjerai ir gyvenimui (šypsosi).

Kokie buvo Tavo didžiausi atradimai, pradėjus studijuoti VU TSPMI (kalbant tiek apie mus supantį pasaulį, tiek apie save)?

Po truputį vaduojuosi iš platoniškos šešėlių ir netikrumo olos, kurioje būna įkalinti bemaž visi, kurie nė trupučio nesusipažįsta su filosofija, sociologija. Dalykai, kuriuos mokomės, gerokai plečia akiratį, kasdienėje kalboje įsipina žodžiai „koreliacija“, „relevantiškas“,  „takoskyra“. Išmokau kritiškiau vertinti tiek istorinius procesus, tiek nūdienos aktualijas. Susipažinau su daugybe įdomių ir motyvuotų žmonių. Artimieji, draugai vis dažniau prašo patarti, už ką balsuoti, ir klausia, kada eisiu Seiman. Mus supantis pasaulis pasirodė kiek sudėtingesnis, nei prieš studijų pradžią. Sudėtingesnis, bet ir įdomesnis, gausus iššūkių, džiaugsmų ir… keistinų dalykų (šypsosi).