Jogile, kaip dar mokydamasi mokykloje nusprendei pasirinkti studijas VU TSPMI?

Tiesą sakant, turėjau klasiokų, kurie jau labai anksti žinojo, kad stos į „tarptautinius santykius“, o man atrodė, kad ten visi vaikšto apsirengę kostiumais ir yra labai rimti, todėl man tai neatrodė labai įdomu. Tik kiek vėliau sužinojau, kad bakalauro programa yra politikos mokslų ir tada susimąsčiau rimčiau. Šeimoje nemažai diskutavome apie politiką, o namie visada žiūrėdavome „Spaudos klubą“, todėl patys politikos mokslai man atrodė įdomūs. Kai išsiaiškinau, kad studijų programoje mokomasi daug skirtingų mane dominančių dalykų, supratau, kad reikia bandyti stoti čia.

Kaip žinome, apsigynei disertaciją apie partinės demokratijos problemas Lietuvoje, kaip pasirinkai šią temą?

Man bakalauro studijų metu įdomiausios pasirodė politinės sociologijos temos – žmonių dalyvavimas ir jų santykis su politika. Po trečio kurso prisijungiau prie Ainės Ramonaitės ir Jūratės Kavaliauskaitės organizuotos mokslinės ekspedicijos, paskui atlikau tyrimą apie Vilniaus miesto bendruomenines organizacijas savo bakalauro darbui ir taip supratau, kad moksliniai tyrimai yra labai įdomi veikla. Todėl šia kryptimi tęsiau domėjimą tiek magistro studijose, tiek doktorantūroje. Savo disertaciją pradėjau nuo to, kaip žmonės dabar bando dalyvauti politiniame gyvenime. Pradėjus domėtis, kaip žmonės dalyvauja politikoje ir kokias jie prasmes sudeda į ją, aš pradėjau daugiau žiūrėti į naujas ir keistas politines partijas besireiškiančias Lietuvoje. Tada pradėjau ieškoti teorinių sąvokų apie jas šnekėti, pradėjau skaityti daug literatūros apie tai, kol galiausiai supratau, kad reikia rašyti apie populizmą. Lietuvoje tai nėra labai ištirta tema, nors šiuo metu ji yra ypač aktuali.

Kuo tave žavi mokslinė veikla? 

Nėra geresnio būdo nuolat mokytis, man atrodo, kad labai smagu skaityti knygas ir po to pačiam atlikti tyrimus. Tai yra beprotiškai įdomu, jeigu gali tam skirti laiko. Nuolat sužinai vis kažką naujo ir turi galimybę į tai įsigilinti. Man regis, akademinis žinojimas šiek tiek skiriasi nuo protmūšio tipo žinių, jis yra labiau orientuotas į gylį, žinoti daug skirtingų faktų nepakanka. Tai padeda susieti skirtingus vykstančius procesus. Dėstydamas turi apimti daug temų, o tai reiškia, kad turi išmanyti daug skirtingų dalykų, kas yra ir iššūkis ir vienas geriausių būdų mokytis. Būtent dėl šių priežasčių ir susidomėjau akademine veikla.

Esi dalyvavusi ne vienoje mokslinėje ekspedicijoje, kaip ši sritis atsirado tavo gyvenime? Kuo tai tave žavi?

Mokslinės ekspedicijos man yra artima veikla, nes tu išvažiuoji iš savo mažo kasdieninio socialinio burbulo. Vis dėlto, turbūt vienas iš svarbiausių dalykų yra tai, kad ekspedicijos įkvepia domėtis ir toliau užsiimti moksline veikla didelę dalį studentų. Man patinka, kad studentai ir jau baigę TSPMI žmonės, dalyvaudami ekspedicijose realiai kelia jiems rūpinčius klausimus, ieško į juos atsakymų ir tai juos įkvepia. Tai yra labai svarbu akademikams. Žinoma, labai svarbu yra suteikti žinių, tačiau dar svarbiau yra įkvėpti studentus domėtis. Tai, man regis, yra aukščiausias ir svarbiausias mokslininkų ir dėstytojų tikslas.

Nemažai laiko praleidi VU TSPMI, čia ir dėstai, ir dirbi administracijoje, ką tokio turi TSPMI, kad vis dar esi čia?

Laisvė. Nieko nėra geriau už laisvę. Nežinau kaip kiti, tačiau aš labai vertinu, kad manęs neprižiūri, kada aš ateinu ar išeinu iš darbo. Man tai yra labai svarbu. Taip pat daug reiškia įkvepiantys kolegos. Didžioji dalis čia dirbančių mokslininkų ir dėstytojų, nepriklausomai nuo sąlygų, nori savo darbą daryti gerai ir nori ugdyti studentus. Jiems tai iš tikrųjų svarbu. Be to, jie domisi pačiais įvairiais dalykais, o tai įkvepia mane. Taip pat svarbu paminėti, kad turime puikius studentus. Nieko nėra geriau, kai studentai ateina pasiruošę į seminarus ir yra susidomėję aptarinėjama tema, tada darbas tampa malonumu.

Ko palinkėtum ateities ir dabarties VU TSPMI doktorantams?

Man atrodo, kad labai svarbu paminėti, kad gera disertacija – baigta disertacija. Dar svarbu yra pasinaudoti susikurtomis erdvėmis, koliokviumais ir laiku po jų. Šios savitarpio palaikymo grupelės yra vienas svarbiausių dalykų doktorantūros procese ir jas reikia išnaudoti. Mes esame linkę labai rimtai ir kartais griežtai vertinti save ir kitus, bet verta prisiminti, kad tai, ką mes bendromis jėgomis esame čia TSPMI sukūrę, yra visai neblogai ir svarbu tai išsaugoti.