Lietuvoje startuoja unikalus tyrimas: visuomenės balsas prisidės prie ateities sprendimų

2026 metais pradedamas vykdyti Lietuvos ilgalaikis socialinis tyrimas (LIST) – nacionalinio masto visuomenės tyrimas, kuris padės geriau suprasti, kaip keičiasi Lietuvos visuomenė, kas lemia šiuos pokyčius ir kokių sprendimų valstybei gali prireikti ateityje. 

Šis tyrimas žymi esminį pokytį visuomenės pažinimo praktikoje: pavienes, momentines apklausas keičia ilgalaikė, sisteminga ir strategiškai orientuota stebėsena. LIST leis nuosekliai stebėti gyventojų nuostatas, gyvenimo sąlygas, pasitikėjimą institucijomis, ekonominį saugumą, visuomenės atsparumą ir kitus svarbius socialinius procesus. Jau šią savaitę pirmuosius atrinktus gyventojus pasieks kvietimai dalyvauti apklausoje. 

 Kas yra LIST ir kodėl jis reikalingas? 

Skirtingai nei įprastos vienkartinės apklausos, LIST yra ilgalaikis tyrimas – tie patys žmonės bus apklausiami pakartotinai kelerius metus. Tokia metodika leidžia matyti ne tik momentines visuomenės nuostatas, bet ir suprasti, kaip bei kodėl laikui bėgant kinta žmonių požiūris, elgsena ir lūkesčiai. 

Kaip sako tyrimo mokslinė vadovė prof. dr. Ainė Ramonaitė, Lietuvoje ilgą laiką trūko vientisos sistemos, leidžiančios nuosekliai stebėti visuomenės pokyčius. 

„Buvo įvairių tyrimų – ministerijų užsakymų, tarptautinių projektų ar pavienių mokslininkų iniciatyvų, tačiau jie dažnai būdavo fragmentiški ir ne visada patikimi. Apklausų metodika yra sudėtingas mokslas: kokybiški tyrimai reikalauja tiek finansinių išteklių, tiek kompetencijos ir aiškiai apibrėžtų metodų. Deja, neretai būdavo renkamasi pigiausia paslauga, o tai tiesiogiai atsiliepdavo duomenų kokybei“, – teigia ji. 

Pasak jos, ilgalaikiai duomenys suteikia galimybę geriau įvertinti, kaip žmones veikia ekonominiai, socialiniai ar politiniai pokyčiai, kokios priemonės veikia, o kokias reikėtų koreguoti. 

LIST siekia šią situaciją keisti, sukurdamas naują standartą: sujungti mokslininkų kompetenciją su valstybės poreikiais ir užtikrinti vieną patikimą duomenų šaltinį, kuriuo būtų galima remtis priimant sprendimus. Šio tikslo siekti padeda unikalus penkių institucijų konsorciumas, apjungiantis akademinę bendruomenę ir viešąjį sektorių. Tyrimą įgyvendina Vilniaus universitetas, Kauno technologijos universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas, Valstybės duomenų agentūra ir Vyriausybės strateginės analizės centras STRATA. LIST įgyvendinamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės iniciatyva.  

Ilgalaikiškumas, tęstinumas ir tiesioginis bendradarbiavimas su sprendimų priėmėjais yra kertiniai šio tyrimo principai, išskiriantys LIST iš kitų iniciatyvų. Tai atsispindi ir įgyvendinimo modelyje – LIST veikia kaip mokslinių tyrimų infrastruktūra. 

„Tik apklausiant tuos pačius žmones daugelį metų galima atskleisti tikrąsias pokyčių priežastis. Tai leidžia ne tik konstatuoti faktus, bet ir prognozuoti – kaip visuomenė reaguos į skirtingus sprendimus ir kokios gali būti jų pasekmės. Iš esmės tai suteikia galimybę sprendimų poveikį vertinti iš anksto, o ne tik po fakto“, – sako prof. dr. A. Ramonaitė. 

Tyrime – svarbiausios visuomenės temos 

LIST apima platų temų spektrą – nuo ekonomikos ir socialinės nelygybės iki vertybių, saugumo jausmo, pasitikėjimo institucijomis ir visuomenės atsparumo. Tyrimas sudarys prielaidas analizuoti ne tik paviršinius rodiklius, bet ir giluminius visuomenės procesus. 

Prof. dr. Ainės Ramonaitės teigimu, viena svarbiausių šio tyrimo verčių – galimybė nustatyti priežastinius ryšius. Praktikoje sprendimai dažnai grindžiami prielaidomis apie tai, kodėl žmonės elgiasi vienaip ar kitaip, tačiau jos ne visada pasitvirtina. Ilgalaikiai duomenys leidžia šias prielaidas tikrinti empiriškai ir tiksliau įvertinti, kas iš tiesų daro įtaką visuomenės elgsenai.  

Tyrimo mokslinės vadovės vertinimu, tai ypač svarbu analizuojant konkrečias politikos priemones. Pastebėjus, kad jos neveikia arba sukelia visuomenės nepasitenkinimą ir susiskaldymą, atsiranda galimybė ne tik konstatuoti rezultatą, bet ir suprasti jo priežastis. Problema gali slypėti ne pačioje priemonėje, o visuomenės nuostatose ar reakcijose, todėl sprendimus galima koreguoti dar prieš jiems sukeliant didesnes neigiamas pasekmes. 

Visuomenės vaidmuo ir dalyvavimo svarba 

Pirmajame etape į tyrimą planuojama įtraukti iki 19 tūkst. pilnamečių Lietuvos gyventojų, atrinktų atsitiktinės tikimybinės atrankos būdu iš gyventojų registro.  Tokia atranka leidžia užtikrinti, kad tyrimo rezultatai tiksliai atspindėtų visos Lietuvos visuomenės nuomonę. 

Atrinkti gyventojai pirmiausia gaus informacinį laišką paštu, o vėliau su jais susisieks klausėjai. Tyrime bus galima dalyvauti tiek gyvai, tiek internetu. 

Pasak Valstybės duomenų agentūros generalinio direktoriaus pavaduotojos dr. Ingos Masiulaitytės-Šukevič, žmonių dalyvavimas yra esminė tyrimo sėkmės sąlyga. „Kuo daugiau žmonių dalyvaus tyrime, tuo tiksliau bus atspindėti visuomenės pokyčiai ir jų priežastys. Tai galimybė žmonėms būti išgirstiems ir  prisidėti prie duomenimis grįstų sprendimų Lietuvai“. 

Investicija į ilgalaikį visuomenės pažinimą 

Tyrimo organizatoriai pabrėžia, kad LIST yra ilgalaikė investicija į valstybės gebėjimą priimti duomenimis grįstus sprendimus. 

LIST yra ilgalaikis tyrimas, todėl svarbus ne tik pradinis dalyvavimas, bet ir nuoseklus įsitraukimas. Dalyviai bus kviečiami apklausose dalyvauti kelis kartus per metus, o pats tyrimas planuojamas bent iki 2029 metų. 

„Šio tyrimo sėkmė priklausys nuo žmonių. Jei jie dalyvaus ir atsakinės atvirai, turėsime neįkainojamą informaciją apie visuomenę. Tai galimybė kiekvienam žmogui prisidėti prie valstybės sprendimų kokybės – pasakyti, kas jam svarbu, ir būti išgirstam ne fragmentiškai, o sistemingai, per ilgą laiką“, – sako prof. dr. A. Ramonaitė. 

LIST grindžiamas skaidrumu ir atvirumu, todėl bus siekiama reguliariai informuoti visuomenę apie tyrimo eigą ir rezultatus. 

Ką LIST reiškia Lietuvai? 

Šis tyrimas yra daugiau nei duomenų rinkimas – tai strateginis įrankis, galintis reikšmingai prisidėti prie valstybės valdymo kokybės gerinimo. 

„Tikimasi, kad šis tyrimas sudarys sąlygas geriau įsivertinti sprendimų aplinką ir jų poveikį – kad jie būtų grindžiami duomenimis, o ne intuicija ar spėjimais. Ne mažiau svarbi ir ilgalaikė jo reikšmė: net jei šiandien dar ne visi pritaikymo būdai yra aiškūs, pats tokių duomenų turėjimas yra didelė vertė. Tai investicija į ateitį – į geresnį visuomenės supratimą ir tikslesnius sprendimus“, – sako prof. dr. Ainė Ramonaitė. 

Galiausiai LIST yra apie žmones – jų nuostatas, patirtis ir lūkesčius. Būtent šių duomenų pagrindu atsiras galimybė ne tik reaguoti į visuomenės pokyčius, bet ir juos prognozuoti. 

Finansavimą tikslinės mokslinių tyrimų infrastruktūros „Lietuvos ilgalaikis socialinis tyrimas“ veiklos plano 2025-2029 m. įgyvendinimui skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. S-MTI-25-5.