Daugiau nei tuščias kiautas: Kinijos augantis vaidmuo Vidurio ir Rytų Europoje

Daugiau nei tuščias kiautas: Kinijos augantis vaidmuo Vidurio ir Rytų Europoje

Pasak CHOICE network atliktų tyrimų, Kinijos įtaka Vidurio ir Rytų Europoje vis didėja. Vienas pagrindinių įtaką didinančių veiksnių – Kinijos sukurta 17+1 iniciatyva, kurios tikslas yra plėsti investavimo galimybes septyniolikoje Europos valstybių.

Instituto dėstytojas doc. dr. Konstantinas Andrijauskas dalyvavo tarptautiniame tyrime su dar devyniais Kinijos ekspertais iš Rytų bei Vidurio Europos. Tyrimo tikslas – nustatyti tam tikras rekomendacijas valstybėms pagal naują ACT strategiją. Pasinaudojus šia strategija norima sumažinti skirtumus tarp Vidurio ir Rytų Europos valstybių santykių su Kinija bei prisidėti prie geresnio Europos Sąjungos ir Kinijos bendradarbiavimo.

Daugiau nei tuščias kiautas: Kinijos augantis vaidmuo Vidurio ir Rytų Europoje

Ivana Karásková, Alicja Bachulska, Ágnes Szunomár, Stefan Vladisavljev, Una Aleksandra Bērziņa-Čerenkova, Konstantinas Andrijauskas, Liisi Karindi, Andrea Leonte, Nina Pejić, Filip Šebok

Analitinė studija anglų k.

Išsamus kolektyvinės analitinės studijos pavidalu išleistas 17+1 formato auditas prieinamas internetu Kinijos tyrėjų Vidurio ir Rytų Europoje tinklalapyje.

 

Svarbiausi atradimai

  • Vadinamoji 17+1 platforma dažnai vadinama “tuščiu kiautu”, teigiant, kad Kinijos ir Vidurio ir Rytų Europos (VRE) tarpusavio bendradarbiavimas stokoja turinio. Išsamus šių santykių auditas vis dėlto atskleidžia sudėtingesnį scenarijų. Santykiai tarp Kinijos ir VRE iš tiesų gilėja politinėje, ekonominėje ir visuomeninėje plotmėse bei pasižymi dinamika.
  • Fragmentiška prieinamos informacijos prigimtis apsunkina visapusišką ir tikslų 17+1 formato suvokimą, kadangi atskirose regiono šalyse Kinijos veiksmai gali atrodyti epizodiški ir atsitiktiniai. Panašiai ir sąveikos sritys yra laikomos izoliuotomis viena nuo kitos. Todėl tik analizuojant visą vaizdą tampa aiškus tikrasis 17+1 platformos progreso ir raidos mastas.
  • Per pastaruosius aštuonerius metus Kinija sugebėjo sukurti tarpusavyje susijusių santykių sistemą ten, kur jos praktiškai nebuvo iki tol. Ypač paradoksalu tai, kad Kinija net spėjo prisidėti prie VRE kaip regiono apibrėžimo ir institucionalizacijos.
  • Panašiai į JAV aljansų sistemą Rytų Azijoje, 17+1 formatas gali būti apibūdinamas remiantis stebulės ir stipinų metafora, tik šiuo atveju “daugiašaliam dvišališkumui” vadovauja Kinija.
  • Nepaisant pastangų, Kinija nesugebėjo perkelti savo užsienio politikos koncepcijų į bendradarbiavimo su VRE žodyną. Priešingai, pačios VRE šalys sėkmingai formavo diplomatinį diskursą taip, kad jis neišeitų iš ES suformuluotų rėmų. 17+1 beveik visais atvejais privedė prie aukščiausio lygmens kontaktų tarp VRE valstybių ir Kinijos augimo. Kita vertus, atskirų dvišalių santykių raida vyksta skirtingomis trajektorijomis. Būtent skirtingų 17 VRE šalių aktyvumas ir sprendimai, o ne pats formatas, lemia sąveikos lygį.
  • Nors Vengrija ir Serbija iš tikrųjų parėmė Kiniją keliais politiniais klausimais, tai veikiau buvo išimtis, o ne taisyklė. Prielaida, kad VRE visa savo apimtimi tapo palankesnė Kinijai būtent politiniais klausimais nėra paremta įrodymais.
  • Kinija naudojosi VRE kaip savo laboratorija įgyvendinant aktyvesnę partinę diplomatiją su Kinijos komunistų partija (KKP) priešakyje. Pekinas stengiasi kultivuoti santykius su svarbiais politinių elitų atstovais tam, kad užtikrintų ilgalaikę paramą jam tose šalyse.
  • Kinija nesėkmingai stengėsi sušvelninti ES nuogąstavimus, kad ji naudoja formatą tam, kad padalintų Europą. JAV-Kinijos konkurencija tapo atskiru veiksniu VRE ir Kinijos tarpusavio santykiuose, kadangi kelios regiono valstybės nenori pakirsti savo tradicinių santykių su Vašingtonu. Kita vertus, Kinija stengėsi neprieštarauti Rusijos veiksmams VRE.
  • Ekonominis bendradarbiavimas 17+1 rėmuose yra daugiausia varomas Kinijos, kadangi būtent ji šioje srityje nustato darbotvarkę.
  • Kinijos ekonominis poveikis VRE vis dar yra nedidelis. Regiono šalys yra smarkiai priklausomos nuo prekybinių ir investicinių santykių su išsivysčiusiomis, daugiausia ES priklausančiomis valstybėmis, o Kinija užima tik palyginti menką, nors ir didėjančią jų dalį. VRE regionas taip pat nė iš tolo neprilygsta svarbiausiems ekonominiams partneriams Kinijai.
  • Nepaisant 17+1 formato, Kinija ir toliau įgyvendina ekonominius santykius dvišaliu pagrindu. Sąveika su Višegrado regiono šalimis ir Serbija yra gerokai svarbesnė, o santykiai su likusiomis VRE valstybėmis atsilieka.
  • Prekybiniai santykiai išlieka palyginti riboti bei nesubalansuoti, ir visos 17 VRE šalys turi augantį prekybos deficitą su Kinija.
  • Kinijos TUI yra kuklios ir susitelkusios keliose šalyse (Vengrija, Čekija ir Lenkija), o likusioms regiono valstybėms praktiškai nepasitaikė progų gauti didesnių jos investicijų. Nors bendradarbiavimas finansų srityje ir patyrė impulsą, tačiau apsiribojo ES narėmis regione.
  • Turizmas gali būti laikomas tikrąja sėkmės istorija ekonominėje formato terpėje, kadangi VRE šalys iš tikrųjų įgavo didesnį matomumą Kinijoje (kita vertus, bendrasis aukštesnių pajamų kinų keliautojų skaičiaus augimas taip pat galėjo turėti tam įtakos).
  • Turint omenyje Kinijos politinės sistemos pobūdį ir aukštesnio lygmens partijos-valstybės skvarbą į šalies visuomeninį gyvenimą, žmogiškieji ryšiai tarp kinų ir VRE šalių visuomenių iš tikrųjų reiškia būtent Kinijos vyriausybės sąveiką su regiono visuomenėmis.
  • Konfucijaus institutų skaičius VRE šalyse padidėjo. Taip pat išaugo bendradarbiavimas jaunimo srityje, Kinijos vyriausybei siūlant daugiau stipendijų regiono studentams.
  • Tokios politinės prigimties programos, skirtos jaunimui ir potencialiems politiniams lyderiams kaip „Tiltas ateičiai“, Kinijos-VRE jaunų politinių lyderių forumas ar Politinių partijų dialogas yra įgyvendinamos, tačiau nepritraukia didesnio 17 VRE šalių dėmesio.

 

Rekomendacijos

  • ES institucijoms
    • ES turėtų ir toliau įtraukti regionui priklausančias ES nares, siekiant suformuluoti bendrą Sąjungos politiką Kinijos atžvilgiu, kuri atsižvelgtų į visų šalių-narių interesus.
    • ES turėtų atverti aiškų kelią narystei Vakarų Balkanų šalims tam, kad Kinijos politinės įtakos augimas ten būtų atsvertas. ES privalo įgyti didesnį vaidmenį Vakarų Balkanų ekonominio vystymosi procesuose.
    • ES turėtų prisidėti kuriant tarpusavyje suderintas investicijų peržiūros taisykles ir Sąjungai nepriklausančių šalių atžvilgiu.
  • Vidurio ir Rytų Europos šalims
    • Paties 17+1 formato neturėtų būti atsisakyta be išlygų. Supaprastintas požiūris, kad Europa yra dalijama Kinijos per 17+1 platformą, turėtų būti peržiūrėtas, kadangi jis paneigia VRE šalių kaip iš tikrųjų subrendusių ir savarankiškų subjektų tapatybę.
    • 17 VRE šalių turėtų pagerinti tarpusavio komunikaciją ir veiksmų derinimą bendrose srityse paverčiant 17+1 tikru daugiašaliu forumu, kuris pirmiausia atstovautų būtent jų interesus.
    • Daugiau dėmesio turėtų būti skiriama subnacionaliniam (regionų, provincijų ir t.t.) Kinijos ir VRE tarpusavio bendradarbiavimo matmeniui, kuris daugiausia plėtojosi šešėlyje. VRE šalys turėtų atkreipti dėmesį į tokio bendradarbiavimo potencialią politizaciją bei Kinijos bandymus pasinaudoti žemesniu vietinių kontaktų matomumu, siekiant išvengti viešumo platesniu nacionaliniu lygmeniu.
    • Siekiant gauti daugiau naudos iš ekonominio bendradarbiavimo su Kinija, VRE šalys privalo veikti kartu. Reguliarūs 17+0 formato konsultaciniai susitikimai turėtų vykti prieš įprastais tapusius 17+1 viršūnių susitikimus.
    • Kertiniai prekybinių santykių iššūkiai, tokie kaip prekybos deficitas, negali būti išspręsti individualiai; VRE šalys turi vadovautis ES strateginiais tikslais prekybos politikoje.
    • Siekiant išvengti padėties, kai Konfucijaus institutai ar kitos su Kinija betarpiškai susijusios institucijos tampa įtakingiausiais apie kinų politiką, visuomenę ir kultūrą žinias teikiančiais ir skleidžiančiais veikėjais, daugiau viešos (ES, valstybių ir regionų lygmenimis) bei privačios finansinės paramos privalo būti skiriama pačių VRE šalių Kinijos tyrimus vykdančiomis akademinėms institucijoms.
  • Tiriamosios žurnalistikos atstovams
    • Ryškėjantis KKP vaidmuo Kinijos politikoje VRE atžvilgiu reikalauja ypatingo dėmesio. Žurnalistus ypač turėtų dominti neskaidri sąveika tarp vietos politinių partijų ir KKP (tarppartinė diplomatija bei potencialių politinio elito atstovų kultivavimas per Kinijos-VRE jaunų politinių lyderių dialogą ir Politinių lyderių forumą).
    • Nepriklausomas, faktais paremtas nušvietimas yra būtinas, siekiant užtikrinti didesnį visuomeninio bendradarbiavimo (pvz., jaunimo ir akademinė sąveika, bendri tyrimai ir t.t.) tarp Kinijos ir VRE šalių skaidrumą ir supratimą.
  • Kinijos tyrėjams
    • Kinijos procesų tyrėjai ir specialistai turi dalintis savo žiniomis ir patirtimi visoje Europoje ir kartu su likusiu pasauliu tam, kad laiku būtų nustatytos potencialios grėsmės demokratiniams standartams, apibūdinantiems skirtingų visuomenių bendradarbiavimą su įvairiais Kinijos veikėjais.
    • Ypač svarbu yra neprilyginti automatiškai visų visuomeninio bendradarbiavimo su Kinija būdų potencialioms grėsmėms. Dėmesys turėtų būti skirtas skaidrumo užtikrinimui.
    • VRE šalys turi tinkamai atsižvelgti į tikėtiną riziką, kad augantis skepticizmas Kinijos atžvilgiu peraugs į rasistinės prigimties pažiūras nukreiptas prieš kinų diasporos atstovus, studentus bei turistus. Siekiant užkirsti kelia sinofobijos pakilimui VRE, turi būti nustatyta aiški skirtis tarp viešosios kritikos Kinijos vyriausybės ar valdančiosios partijos veiksmams ir jos piliečių bei kitų etninių kinų.

 

Sąveikaujant su Kinija 17+1 formate: ACT strategijos gairės

Susiduriant su vis sudėtingesniu Kinijos iššūkiu, studijos autoriai siūlo trigubą ACT (angl. adapt > counter > target – prisitaikyti > pasipriešinti > nusitaikyti) strategiją, kuri remiasi 17+1 iniciatyvos realijomis:

  1. A (adapt – prisitaikymas)

Prisitaikyti prie Kinijos skvarbos į regioną (VRE ar bet kurį kitą) iš tikrųjų gali būti pati sunkiausia užduotis. Kinija kaip veikėjas ir kaip problema ir toliau išliks, kad ir dažnai erzinanti, įvairių struktūrinių sąveikų regione detalė. Šio fakto pripažinimas neturėtų būti vertinamas kaip susitaikymas ar juo labiau nusileidimas Kinijos strateginiams interesams. Priešingai, nacionalinės ir tarptautinės strategijos turi įvertinti dabartinę ir potencialią Kinijos skvarbos apimtį, nustatyti prioritetus bei rizikos veiksnius, kylančius iš šio reiškinio, bei į juos tinkamai atsižvelgti formuluojant konkrečią politiką.

  1. C (counter – pasipriešinimas)

Tokie daugiašaliai formatai kaip 17+1 buvo akivaizdžiai sukurti tam, kad patenkintų Kinijos poreikį sukurti institucinius įrankius savo skleidžiamai žiniai bei įtakai sustiprinti. Vis dėlto, antriniai tokių platformų nariai gali pabandyti naudotis jomis tam, kad pasipriešintų, apribotų ir net pažabotų Kinijos svorį ir vaidmenį. Nagrinėjamu atveju išeitis slypi galimybėje visapusiškai išnaudoti tokių organizacijų daugiašalę struktūrą. Nors tokios šalys kaip Čekija, Estija ar Graikija gali sunkiai stoti akis į akį su Kinija po vieną, nėra jokios formalios kliūties jų glaudesnei tarpusavio sąveikai ir bendros pozicijos kinų partnerių atžvilgiu formulavimui. Jeigu Kinija nori išlaikyti savo vaidmenį per šias institucijas, labiau tikėtina, kad ji (kad ir nenoriai) priims „daugiašalę sąlygą“, užuot rizikavus visiškai prarasti savo įtaką.

  1. T (target – nusitaikymas)

Kai tik tokių regioninių platformų kaip 17+1 nariai iš naujo atras teigiamą pozicijų padauginimo poveikį, būdingą “efektyviam daugiašališkumui”, apie kurį kalba 2003 m. Europos saugumo strategija, jiems netgi atsivers galimybė paversti tokias platformas į proaktyvias priemones, nukreiptas į pačią Kiniją bei jos atskirus reikalavimus. Pastarieji gali apimti ne tik itin kontraversiškas (Kinijos požiūriu) temas, tokias kaip apribojimai kinų technologijų kompanijoms ar nuogąstavimai dėl nesąžiningų prekybos praktikų, tačiau ir ne tokius aštrius klausimus, tarp kurių galima paminėti poreikį geriau reguliuoti Kinijos investicijas bei užtikrinti jos rinkos atvirumą VRE šalių gaminiams. Formatui priklausančių ES šalių-narių veiksmai turi neprieštarauti visos Sąjungos bendrajai pozicijai, o jai nepriklausančios regiono valstybės gali pasinaudoti 17+1 platforma tam, kad užsitikrintų geresnes derybines pozicijas ne tik sąveikaujant su Kinija, bet ir su ES. Vakarų Balkanai ir toliau objektyviai linksta prie ES, nepaisant studijos rašymo metu, deja, ir toliau nepakankamai užtikrintos ir aiškios narystės plėtros perspektyvos. Todėl ES turėtų atverti aiškų kelią šių šalių narystei ir tam, kad būtų neutralizuotas Kinijos politinės įtakos augimas.

Dabartiniai debatai atrodo susitelkę į Kinijos kaip visagalės, visur esančios ir neišvengiamos grėsmės įvaizdį. Kinija yra – ir išliks ateityje – toli nuo tokio lygmens problemos. Net ir mažos valstybės, ypač tos, kurios išliko pakankamai izoliuotos nuo betarpiško Kinijos ekonominės, politinės ir karinės galios poveikio, yra pajėgios sėkmingai įgyvendinti savo pačių interesus santykiuose su Pekinu. ACT strategija suteikia gaires šiam tikslui pasiekti.