Asocijuotojo VU TSPMI mokslininko G. Uzonyi tyrimas publikuotas prestižiniame žurnale „Political Studies“

Prestižiniame žurnale „Political Studies“ išspausdintas naujas Gary Uzonyi, Amerikos politikos mokslų asociacijos Žmogaus teisių sekcijos prezidento, Strathclyde universiteto docento ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) asocijuotojo mokslo darbuotojo, straipsnis.

Straipsnyje „Regional Group Democracy and Election to the United Nations Security Council“ G. Uzonyi nagrinėja seniai tarptautinėje politikoje kylantį klausimą: kodėl vienos valstybės yra renkamos į Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybą, o kitos – ne?

Nors ankstesniuose tyrimuose demokratijos įtaka JT Saugumo Tarybos rinkimams dažnai būdavo atmetama, G. Uzonyi kvestionuoja šį požiūrį, sutelkdamas dėmesį į santykinę demokratiją regioninėse grupėse.

G. Uzonyi

Mokslininkas sakosi tyrimą atlikęs ieškodamas atsakymo į klausimą, kodėl valstybės nuolat rengia kampanijas, kuriose akcentuoja savo demokratijos stiprumą, jei tai joms nepadeda laimėti taip trokštamų vietų: „Mano platesnis tikslas buvo geriau suprasti, kurios valstybės ir kodėl yra renkamos į JT Saugumo Tarybą, atsižvelgiant į šio vaidmens svarbą pasaulinėje politikoje.“

Tyrime pabrėžiama, kad demokratinės institucijos negali garantuoti išrinkimo, tačiau valstybės, kurių demokratijos yra stipresnės nei kitų regiono valstybių, turi didesnę vidutinę sėkmės tikimybę.

G. Uzonyi išvados padeda suprasti ir naujausius JT Saugumo Tarybos rezultatus: „Atrodo, kad šios išvados atitinka neseniai įvykusį Latvijos išrinkimą į JT Saugumo Tarybą. Latvija turi stipresnes demokratines institucijas nei daugelis Rytų Europos grupės šalių. Konkrečiai šiuose rinkimuose, kuriuose buvo kalbama apie įsipareigojimą laikytis daugiašališkumo, kad būtų skatinama taika vykstant karams Palestinoje ir Ukrainoje, Latvija iš pradžių dėl vietos varžėsi su Juodkalnija, kuri turėjo silpnesnes demokratines institucijas ir turėjo anksti pasitraukti iš rinkimų.“

Straipsnyje taip pat nurodomi įvairūs motyvai, kodėl valstybės siekia narystės JT Saugumo Taryboje.

„Valstybės nori būti išrinktos į JT Saugumo Tarybą dėl įvairių priežasčių. Kai kurios nori turėti teisę spręsti su tarptautiniu saugumu susijusius klausimus, kitos – prestižo, trečios – didesnio diplomatinio dėmesio, kurį suteikia šios vietos“, – teigia mokslo darbuotojas.

G. Uzonyi darbe pabrėžiama regioninio konteksto svarba. Regionai skirtingai skirsto vietas JT Saugumo Taryboje – vieni laikosi rotacijos normų, kiti rengia atvirus rinkimus, kuriuose pirmenybė teikiama didesnėms ar turtingesnėms šalims. Esant tokiai dinamikai, kampanijų strategijos ir santykinis demokratinių institucijų stiprumas tampa labai svarbūs.

Tyrimo reikšmė neapsiriboja vien akademine teorija. Kaip pažymi G. Uzonyi, politikos formuotojams tyrimo rezultatai parodo poreikį parengti žinią, kurioje būtų atsižvelgta į šalies pranašumus atstovaujant kitoms JT narėms, palyginti su kitomis pretendentėmis: „Tai priminimas, kad taika vis dar įmanoma ir dažnai yra priimtiniausias sprendimas. Pabrėžiant, kaip šalis gali prisidėti prie taikos, ji gali tapti patrauklia partnere kitoms šalims.“