Uždaryti
2021-04-11 10:10:36
2021-01-15 00:00:00

VU TSPMI tarybos sprendimu visas studijų procesas 2020-2021 mokslo metų pavasario semestrą vyks virtualiai. Semestro tvakaraščius galite rasti čia!

Tarptautinė konferencija ir dirbtuvės „Transformacijos naratyvai be „laimėtojų“ ir „pralaimėtojų“: giliosios istorijos Vidurio ir Rytų Europoje“

Apie renginį

Pastaruoju metu liberali demokratinė tvarka susiduria su populizmo iššūkiuPopulizmas Vidurio ir Rytų Europoje (VRE) bent iš dalies gali būti siejamas su 1990 m. prasidėjusia pokomunistine transformacija. Šis transformacinis periodas sukėlė ne tik žmonių entuziazmą, džiugesį ir euforiją (Trnka 2012), bet ir reiškė „kultūrinę traumą“ jį išgyvenusioms visuomenėms (Sztompka 2000), ypač individams ir grupėms, kurie prarado turėtą statusą ir buvo priversti susitaikyti su gyvenimo kokybės pokyčiais. Populiariajame ir tam tikru mastu moksliniame diskurse (pvz., Jarosz 2005) ši grupė dažnai apibūdinama kaip transformacijos „pralaimėtojai“ (supriešinant su „laimėtojais“). Neigiamas sisteminio ir ekonominio perėjimo poveikis laikomas esminiu kintamuoju, galinčiu paaiškinti tiek pastarojo meto populizmo stiprėjimą posocialistinėse visuomenėse (pvz., Ágh  2016;  Minkenberg  2017), tiek pasaulyje pastebimą paramos populizmui augimo tendenciją (pvz.,  Kriesi  et  al.  2006;  Norris & Inglehart 2019). 

Vis dėlto taip pat pastebima, kad pati „laimėtojų“ ir „pralaimėtojų“ kategorizacija yra įsišaknijusi dominuojančioje neoliberalioje paradigmoje (Kaźmierska 2019) ir nebūtinai atspindi paveiktų individų „gyvenimiškąsias patirtis“. VRE gyventojų pasakojimai apie politinio režimo pasikeitimą ir apie gyvenimą šiandien neatitinka „laimėtojų“ ir „pralaimėtojų“ skirties bei neleidžia lengvai kalbėtojo priskirti vienai ar kitai kategorijai. Vietoje savo biografin trajektorijų vertinimo vien ekonominiais ar materialiniais terminais, pasakojama apie laimėjimus asmeniniame ir profesiniame gyvenimeorumo ir socialinis pripažinimo vertybesįprastus, prisitaikymo pažymėtus ir mažai pastebimus gyvenimus (pvz., Marody et al. 2019). 

Taigi dabartinės VRE regiono politinės dinamikos suvokimas gali būti praplėstas tiriant „giliąsias istorijas“ (Hochschild 2016), t. y., asmeninės „tiesos“ patirtis, pasakojimus iš pasakotojo perspektyvos (angl. feels-as-if storiesIbid.), dažnai vystomus per emocijas: 

  • Kaip apie transformaciją kalba patys VRE piliečiai? Kaip jie pasakoja apie pagrindinius transformacijos iššūkius (o taip pat ir galimybes)? 
  • Kaip šie naratyvai vysto ar prieštarauja vis dar dominuojančiam pasakojimui apie transformacijos „laimėtojus“ ir „pralaimėtojus“? 
  • Ar šie pokomunistinio regiono gyventojų naratyvai yra persmelkti aiškių pasikartojančių emocijų, pavyzdžiui, pykčio ar apmaudo? Jei taip, kokios šių emocijų priežastys? 
  • Kokių esama skirtingų transformacijos pasakojimų tipų ir sluoksnių? Kaip jie vienas kitą papildo arba vienas kitam prieštarauja? 

Kviečiame į renginį „Transformacijos naratyvai be „laimėtojų“ ir „pralaimėtojų“: giliosios istorijos Vidurio ir Rytų Europoje“, kurio metu minėtus klausimus analizuosime skirtingų VRE regiono visuomenių kontekste. Renginį sudarys konferencija ir dirbtuvės. Kviečiame dalyvauti tyrėjus, besidominčius giluminiu aprašytų temų permąstymu. 

Konferencija (pirmąją renginio dieną, birželio 17 d.) skiriama pranešimams, nagrinėjantiems aukščiau išvardytus klausimus. Kviečiami įvairiose šalyse dirbantys skirtingų disciplinų tyrėjai. Priimame pranešimus iš emocijų istorijos, atminties ar regioninių studijų, emocijų sociologijos, politinės psichologijos, afektų ir diskurso teorijos, politikos mokslų, socialinės antropologijos ir politinės etnografijos tyrimų sričių. Domina lyginamieji tyrimai, atvejo studijos, kokybinės ir kiekybinės metodologijos darbai. 

Dirbtuvės (antrąją renginio dieną, birželio 18 d.) organizuojamos tyrėjams, suinteresuotiems glaudesnio bendradarbiavimo galimybėmis ir duomenų, susijusių su regiono sisteminės transformacijos dinamika, palikimu ir ilgalaikėmis pasekmėmis, lyginamąja analize. 

Dirbtuvių tikslas – jau surinktų duomenų lyginimas. Kokybinių interviu rinkiniai ir giluminės tekstų analizės dažnai naudojami atvejo studijoms ir nepanaudojami platesniems kelių šalių ar kelių kultūrinių kontekstų palyginimams. Mes siekiame ieškoti galimų skirtingų tyrimų projektų, aplinkų ir kontekstų sąlyčio taškųPagrindinė dirbtuvių dalis skiriama sąsajų tarp atliktų tyrimų identifikavimui ir bendrų mokslinių analizių planavimui.  

Kvietimas skirtas mokslininkams, kurie empiriškai dirba su nurodytomis temomis ir yra susipažinę arba domisi „giliųjų istorijų“ metodologija. Kiekvienas dalyvis turėtų pasiruošti trumpai pristatyti savo tyrimus ir duomenis, kurie galėtų būti naudojami tolesnei lyginamajai analizei. Pirmiausia orientuojamasi į tekstinius duomenis (interviu, dokumentai, liudijimai) arba vizualinę medžiagą, bet tai pat kviečiami tyrėjai taikę mišrias metodines prieigas. 

Po dirbtuvių bus pateiktas specialaus „giliosioms transformacijoms“ skirto numerio pasiūlymas vienas iš pagrindinių šio tyrimo lauko mokslinių žurnalų (pvz., East European Politics and Societies, European Journal of Cultural and Political Sociology, Emotions and Society). Taip pat tikimės ilgalaikio dalyvių įsitraukimo į tyrimų tinklą, skirtą tarpdisciplininei emocinių pokyčių VRE regione analizei.

Renginys yra projekto „Transformacija kaip sovietinio modernybės projekto demontavimas“, finansuojamo Lietuvos mokslo tarybos (sutarties Nr. S-MOD-21-7), dalis.

Pagrindiniai pranešėjai

Zsuzsa Gille, Sociologijos departamento profesorė, Globalių studijų programos vadovė Ilinojaus (Urbana-Champaign) universitete. Profesorė taip pat yra viena iš knygos The Socialist Good Life: Desire, Development, and Standards of Living in Eastern Europe, Indiana University Press (šiuo metu leidžiama) redaktorių bei knygos Post-communist nostalgia, Berghahn Books (2010), autorė.

 

 

 

 

 

 

 

 

Nicolas Demertzis, Atėnų universiteto Komunikacijos ir žiniasklaidos studijų departamento profesorius, Atėnų universiteto Nacionalinio socialinių tyrimų centro direktorius. Knygų Emotions in Politics: The Affect Dimension in Political Tension (2013) ir The Political Sociology of Emotions: Essays on Trauma and Ressentiment (2020) autorius. 

Kvietimas teikti pranešimų santraukas

Norinčius dalyvauti konferencijoje (birželio 17 d.) prašome pateikti renginio tema vykdomų tyrimų santrauką (250 žodžių) iki balandžio 1 d. el. pašto adresu tspmi@tspmi.vu.lt. 

Norinčius dalyvauti dirbtuvėse (birželio 18 d.) prašome pateikti išplėstinę santrauką (1000 žodžių) apie galimą indėlį jose iki balandžio 1 d. el. pašto adresu tspmi@tspmi.vu.lt. 

Dalyvavimas nemokamas, tačiau dalyvių prašoma padengti savo kelionės ir apgyvendinimo išlaidas. Organizatoriai pasirūpins kavos pertraukomis ir vakariene ketvirtadienį. Kilus papildomiems klausimams ar turint pasiūlymų, kviečiame kreiptis į organizatorius. 

Laikas ir vieta

Birželio 17-18 d. (ketvirtadienis-penktadienis), 2021 m. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas. Planuojamas pusiau virtualus renginys, bet, esant poreikiui, programa gali būti perkelta į internetinę erdvę.

Konferencijos organizatoriai

Jogilė Ulinskaitė, Vilniaus universitetas (jogile.ulinskaite@tspmi.vu.lt)

Maja SawickaVaršuvos universitetas (m.sawicka@is.uw.edu.pl)  

Monika  Verbalytė,  Flensburgo Europos universitetas (monika.verbalyte@uni-flensburg.de).