Uždaryti
2020-11-26 00:58:06
2020-11-10 00:00:00

Visuotinio karantino metu VU TSPMI administracija atsižvelgiant į esančias rekomendacijas dirba nuotoliniu būdu. Su administracija galite susisiekti šiais numeriais: studijų klausimais kreiptis tel.: 8 (5) 251 4135, kitais klausimais tel.: 8 (5) 251 4130. Jei jums reikalinga gyva konsultacija, kviečiame iš anksto susiderinti susitikimą susiderinti el. paštu.

2020-11-26 00:58:06
2020-11-11 00:00:00

Nuo lapkričio 11 d.  biblioteka paslaugas teikia nuotoliniu būdu. Daugiau informacijos rasite čia

 

Vitalis Nakrošis. Klaidos valdant COVID-19 epidemiją Lietuvoje

Lietuvos atsakas į naujojo koronaviruso COVID-19 sukeltą epidemiją atspindi mūsų viešojo valdymo būklę. Pirma, mūsų šalyje už gero viešosios politikos turinio fasado paprastai slepiasi reikšmingos įgyvendinimo spragos.

Koronavirusinei infekcijai stabdyti Lietuvos valdžios institucijos iš karto pasirinko tinkamą strategiją, pagrįstą viruso slopinimu ir visuomenės „užsidarymu“. Tačiau įgyvendinant šią strategiją susiduriama su tokiais svarbiais sunkumais kaip neefektyvus galimai užsikrėtusių asmenų izoliavimas, nepakankamas koronaviruso atvejų testavimas ir, kaip rodo infekcijos Vilniaus, Ignalinos ir Ukmergės asmens sveikatos priežiūros įstaigose atvejai, nepakankamai apsaugoti medikai.

Antra, nepaisant ankstesnių reformų, Lietuvos viešasis valdymas išlieka gana biurokratiškas ir nelankstus. COVID-19 sukeltai krizei įveikti mūsų administracijoje labai trūksta „judaus“ valdymo, kuris remiasi situaciniu jautrumu, išteklių lankstumu ir vieninga lyderyste. Nors Lietuvos Vyriausybė laiku įvedė karantiną ir greitai patvirtino priemonių planą ekonomikai gelbėti, vėluoja reagentų tiekimas ir trūksta apsaugos priemonių medikams norint efektyviai kovoti su viruso plitimu. Šie operaciniai ir logistiniai iššūkiai atsirado iš dalies todėl, nes laiku nebuvo priimti sprendimai dėl įvairių priemonių įsigijimo. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pareiškė, jog jį turbūt būtų pasodinę į kalėjimą, jeigu sausio mėnesį jis būtų surizikavęs įsigyti milijoną respiratorių į valstybės rezervą. Tai rodo didelį bet kokios rizikos vengimo mastą mūsų biurokratinėje sistemoje, nepaisant galimos krizės ir jos didelio poveikio.

Trečia, Lietuvos valstybės tarnyboje trūksta pokyčių lyderystės, nes aukštesnieji vadovai nėra įgalinti veikti aktyviai ir linkę slėptis už politikų nugarų. Reikia pripažinti, kad Valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro vadovas A. Veryga tikrai narsiai stojo į kovą su naujuoju koronavirusu. Tačiau, kaip rodo nesenas premjero patarėjo S. Malinausko nušalinimo iš visuomenės informavimo grupės vadovo pareigų pavyzdys, šiame centre nėra labai geidžiami kiti aktyvūs vadovai.

Valdant šio viruso protrūkį ypač nesimato ryškesnio Nacionalinio visuomenės sveikatos centro vadovybės (vyriausiųjų šalies epidemiologų) vaidmens. Šios institucijos vadovas karantino metu turbūt tik kartą atsakė į žiniasklaidos klausimus, badydamas pirštais į kitas institucijas. Tačiau džiugu, kad Vilniaus ir Klaipėdos miestuose buvo imtasi aktyviai telkti ekstremalių situacijų operacijų centrų komandas (darbuotojus ir savanorius) bendram darbui stabdant viruso plitimą.

Ketvirta, Lietuvos valdymo sistemoje kartais „valdiškai“ slepiami įgyvendinimo trūkumai ir nepakanka efektyvaus bendradarbiavimo su suinteresuotųjų grupių atstovais. Akivaizdu, kad panašiai atsitiko ir COVID-19 epidemijos metu. Apmaudu, kad buvo imituojama visiška situacijos kontrolė ir neužteko drąsos kreiptis pagalbos į visuomenę bei verslą dėl apsirūpinimo reikalingais reagentais bei apsaugos priemonėmis. Dėl išorinės koronaviruso kilmės ir globalinės pandemijos nuoširdi politinė komunikacija būtų tikrai suveikusi. „Laikykitės, medikai!“ ir kitos pagalbos akcijos atsirado labiau tokių visuomenininkų kaip Andrius Tapinas dėka, o ne savalaikių valstybės institucijų prašymų pagrindu.

Žinoma, globalios COVID-19 pandemijos ir plintančios epidemijos Lietuvoje sąlygomis sudėtinga tikėtis, kad sklandžiai veiks visos ekstremalios situacijos valdymo grandys. Atsakingos valdžios institucijos ir ypač arčiausiai galimai užkrėstųjų ir jau sergančiųjų dirbantys paslaugų teikėjai susiduria su dideliu darbo krūviu ir stresu, reikalingų priemonių trūkumu ir naujų procesų būtinybe. Besikeičiančios ekstremalios situacijos tendencijos taip pat nuolat reikalauja greitų ir novatoriškų sprendimų. Nors Valstybės ekstremaliosios situacijos operacijų centras nuo karantino paskelbimo priėmė daug gerų sprendimų, jis iki šiol veikia remiantis labiau žinybine tvarka, o ne epidemijai įveikti reikalinga vieninga logika. Pavyzdžiui, net 12 skirtingų valstybės institucijų ir kitų organizacijų kontaktų konsultuoja dėl koronaviruso plitimo, bet iki šiol nėra žinoma nei centro komanda, nei už konkrečius projektus atsakingų savininkų ir vadovų sąrašas (sveikatos apsaugos ministro nuomone, tai yra tik teorinis klausimas).

Augantis koronaviruso atvejų skaičius Lietuvoje atvers ir daugiau žaizdų įvairiose visuomenės ir asmens sveikatos sistemos grandyse (pvz., naujuose epideminiuose židiniuose ar intensyvios terapijos skyriuose) bei kels įvairių iššūkių valdant ekstremalią situaciją. Todėl prioritetinis Valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro vadovo A. Verygos darbas yra greitai sukurti efektyviai funkcionuojančią ekstremaliosios situacijos valdymo sistemą. Šį darbą reikėtų pradėti daryti nuo valstybės centro, kurį galėtų sudaryti vieningas štabas su įvairių darbuotojų komanda.

Jame turėtų dirbti ne tik epidemiologai ir infekcinių ligų profesionalai, bet ir verslo procesų analitikai, visuomenės informavimo specialistai ir elgesio ekonomistai, kad galima būtų galima efektyviai įgyvendinti įvairiapusišką kovos su COVID-19 strategiją. Valstybės centras taip pat galėtų imtis projektinės vadybos, kurią S. Skvernelio Vyriausybė įdiegė savo sisteminiams prioritetams įgyvendinti – koronaviruso stabdymas šiuo metu yra pats svarbiausias politinis prioritetas mūsų šalyje.

Jeigu nebus pertvarkyta biurokratinė sistema ir nebus įdiegtos pažangios ekstremalių situacijų valdymo priemonės, augantis koronaviruso atvejų ir (išvengiamų) mirčių skaičius gali sukelti politinės lyderystės krizę Lietuvoje. Tiek opozicijos, tiek medikų bendruomenės atstovai jau siūlė valstybės ekstremaliosios situacijos centro vadovu paskirti krašto apsaugos ministrą ar tinkamos patirties turintį kariškį. Ekstremaliosios situacijos metu pereinant prie naujo etapo – viruso plitimo bendruomenėje – greitai atsiras galimybė „perkrauti“ visos sistemos valdymą. Pasinaudojus šia galimybe, būtų galima pasiųsti aiškią politinės komunikacijos žinutę, kad naujas ir rimtesnis įgyvendinimo etapas reikalauja labiau sutelktos lyderystės ir daugiau „šviežio kraujo“. Dėl didelio COVID-19 poveikio visuomenės sveikatai ir ūkio nuosmukiui reikia tikėtis, kad ekstremaliosios situacijos valdyme įvyks ne LR Prezidento komandos pageidaujami operaciniai pataisymai, bet ir labiau reikšmingi pokyčiai.

Perspausdinta iš lrt.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.