Šioje naujoje politikos apžvalgų serijoje aštuoni pirmaujantys Šiaurės ir Baltijos šalių institutai įsipareigoja glaudžiau bendradarbiauti analizių ir tyrimų srityje. Serijos tikslas – gilinti supratimą apie besikeičiančią saugumo, politinę ir visuomeninę dinamiką, formuojančią Šiaurės ir Baltijos regioną atsinaujinus didžiųjų galių konkurencijai.
Šia apžvalgų serija siekiama sisteminti bendras įžvalgas, skatinti informuotą politikos dialogą ir prisidėti prie regiono strateginio atsparumo stiprinimo. Apžvalgose pateikiamos nuomonės yra autorių ir nebūtinai atspindi dalyvaujančių institutų pozicijas.
Dalyvaujantys institutai:
Švedijos tarptautinių santykių institutas (UI),
Danijos tarptautinių santykių institutas (DIIS),
Suomijos tarptautinių santykių institutas (FIIA),
Islandijos tarptautinių santykių institutas (IIA),
Tarptautinis gynybos ir saugumo centras (ICDS),
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas (VU TSPMI),
Latvijos tarptautinių santykių institutas (LIIA),
Norvegijos tarptautinių santykių institutas (NUPI)
Apžvalga Nr. 4 – 2026 m. birželio 17 d.
Kritinės povandeninės infrastruktūros apsauga: NB8 jūrų saugumo bendradarbiavimo stiprinimas
Kritinė povandeninė infrastruktūra (energetikos ir duomenų jungtys) yra svarbi Šiaurės ir Baltijos šalių ekonominio bendradarbiavimo ir regioninio saugumo dalis. Tačiau pastarųjų metų incidentai Baltijos jūroje atskleidė šios infrastruktūros pažeidžiamumą: dujų, elektros ir duomenų kabelių pažeidimai kelia klausimų dėl sabotažo, hibridinių grėsmių, „šešėlinio laivyno“ veiklos ir gebėjimo įrodyti tyčinį kišimąsi.
Šioje politikos apžvalgoje teigiama, kad NB8 šalys turėtų stiprinti jūrų saugumo bendradarbiavimą, geriau koordinuoti veiksmus NATO, ES, JEF ir NORDEFCO formatuose, taip pat plėtoti jūrinės erdvės stebėsenos pajėgumus. Ypatingas dėmesys skiriamas saugiam informacijos apsikeitimui tarp karinių pajėgų, valstybės institucijų ir privačių infrastruktūros operatorių.
Apžvalgos autoriai taip pat pabrėžia, kad NB8 regionas gali užimti lyderystės poziciją pažangių jūrinių technologijų srityje – nuo autonominių sistemų iki dirbtiniu intelektu paremtų sprendimų. Kartu siūloma stiprinti gynybos pramonės bendradarbiavimą, išnaudoti Europos gynybos fondo galimybes ir remtis Ukrainos patirtimi, siekiant perduoti karo metu sukauptas technologines, operacines ir doktrinines pamokas platesnei NATO jūrinei erdvei.
