NB8 teminių apžvalgų serija: Dronų iššūkis

Šioje politikos apžvalgų serijoje aštuoni pirmaujantys Šiaurės ir Baltijos šalių institutai įsipareigoja glaudžiau bendradarbiauti analizių ir tyrimų srityje. Serijos tikslas – gilinti supratimą apie besikeičiančią saugumo, politinę ir visuomeninę dinamiką, formuojančią Šiaurės ir Baltijos regioną atsinaujinus didžiųjų galių konkurencijai.

Šia apžvalgų serija siekiama sisteminti bendras įžvalgas, skatinti informuotą politikos dialogą ir prisidėti prie regiono strateginio atsparumo stiprinimo. Apžvalgose pateikiamos nuomonės yra autorių ir nebūtinai atspindi dalyvaujančių institutų pozicijas.

Dalyvaujantys institutai:

Švedijos tarptautinių santykių institutas (UI),
Danijos tarptautinių santykių institutas (DIIS),
Suomijos tarptautinių santykių institutas (FIIA),
Islandijos tarptautinių santykių institutas (IIA),
Tarptautinis gynybos ir saugumo centras (ICDS),
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas (VU TSPMI),
Latvijos tarptautinių santykių institutas (LIIA),
Norvegijos tarptautinių santykių institutas (NUPI).

Apžvalga Nr. 5 – 2026 m. rugsėjo 15 d.

NB8 ir dronų iššūkis: platformos rinkos kūrimas integracija grįstam pasirengimui

Rusijos plataus masto karas prieš Ukrainą iš esmės pakeitė dronų vaidmenį šiuolaikiniame kare. Jie leidžia smogti toli už fronto linijos, kelia grėsmę civilinei infrastruktūrai ir gali perkrauti oro gynybos sistemas, o santykinai maža jų kaina didina poreikį gebėti atsakyti ne vien technologiniu pranašumu, bet ir mastu. Pastarųjų metų dronų įsiveržimai Baltijos šalyse ir Suomijoje rodo, kad tai jau nėra tik tolimo mūšio lauko problema – dronai tampa ir regioninio saugumo, hibridinių operacijų bei kritinės infrastruktūros apsaugos klausimu.

Apžvalgos autoriai pažymi, kad NB8 valstybių atsakas kol kas išlieka daugiausia nacionalinis: šalys atskirai investuoja į savo gynybos pramonę ir dronų pajėgumus, todėl kyla skirtingų standartų, dubliuojamų investicijų ir tarpusavyje nesuderinamų sistemų rizika. Pagrindinis iššūkis – mastas. Sparčiai besikeičiant technologijoms, nė viena NB8 valstybė viena negali užsitikrinti pakankamai didelės, nuolat atnaujinamos ir patikimos dronų ekosistemos.

Todėl autoriai siūlo kurti bendrą standartizuotą ir modulinę dronų platformą bei Europos dronų gynybos „platformos rinką“. Pagal šį modelį valstybės galėtų išlaikyti strategiškai svarbią dronų platformų gamybą savo teritorijoje, tačiau jų moduliai – skirti skirtingoms civilinėms ir karinėms užduotims – būtų kuriami, licencijuojami ir parduodami pagal bendrus standartus atviroje konkurencinėje rinkoje. Taip būtų derinamas nacionalinis suverenumas, inovacijų skatinimas ir regionui būtinas gamybos mastas.

Apžvalgoje taip pat pabrėžiama galimybė NB8 valstybėms aktyviau išnaudoti naujus ES gynybos instrumentus, įskaitant Europos dronų gynybos iniciatyvą ir bendrus Europos gynybos pramonės projektus. Kartu siūloma glaudžiau koordinuoti bendradarbiavimą su Ukraina – neapsiriboti atskirais dvišaliais susitarimais, bet kurti bendrą sistemą, kuri leistų keistis kovine patirtimi, derinti standartus ir greičiau diegti technologines naujoves.

Autoriai rekomenduoja NB8 šalims imtis lyderystės kuriant bendrą modulinės dronų platformos standartą ES, sukurti bendros modulių rinkos valdymo sistemą, koordinuoti bendradarbiavimą su Ukraina ir kartu siekti ES finansavimo bei kitų gynybos politikos priemonių. Ilgainiui toks modelis galėtų būti atviras ir platesniam Europos partnerių ratui, o NB8 regionas taptų erdve, kurioje išbandomas gilesnis technologinis, pramoninis ir saugumo bendradarbiavimas.