Linas Kojala. Vakarų suokalbis prieš Ukrainą..?

Svarstymai apie prieš Ukrainą nukreiptą Vakarų šalių suokalbį šiai gintis nepadeda.

Pastaruoju metu tarsi naujiena pristatoma tezė, jog Vakarų šalys paramą Ukrainai tiekia su lūkesčiu kiek įmanoma sustiprinti šios pozicijas prieš ateityje vyksiančias derybas. Pavyzdžiui, prieš kelias dienas apie tai rašė populiarus Vokietijos leidinys „Bild“, pridurdamas, kad Vašingtonas ir Berlynas esą ribos tolesnę karinę paramą ir tokiu būdu spaus Kyjivą greičiau sėsti prie derybų stalo.

Tokie teiginiai stebina. Juk apie paramą stiprinant Ukrainos derybines pozicijas atvirai deklaruojama jau seniai. Dar 2022 m. gegužę JAV prezidentas Joe Bidenas rašė, jog „siunčiame ginklus ir amuniciją tam, kad Ukraina būtų stipriausiose pozicijose prie derybų stalo.“

Analogiškai Vilniuje NATO Viršūnių susitikimo metu – ir užkulisiuose, ir ant scenos – su mumis kalbėjo, pvz., Čekijos prezidentas Petras Pavelas ar Nyderlandų premjeras Markas Ruttė. Abu – tvirti Ukrainos rėmėjai.

Tik šių politikų prielaidos minėti derybas skiriasi nuo „Bild“ tekste akcentuojamo suokalbio. Svarbiausios iš jų – kelios.

Pirma, suvokta, kad ištekliai riboti, ypač Europoje. Todėl tokio intensyvumo karinė parama, kokia buvo tiekiama prieš kontrataką, bent kurį laiką bus sunkiai įmanoma – tuo metu jos tiekimas smarkiai išaugo. Nėra abejonių, kad Vakarų palaikymas buvo kertinis veiksnys, padėjęs Ukrainai atsilaikyti (pvz., JAV iki šių metų liepos 31 d. skyrė 76 mlrd. JAV dolerių; palyginimui, antroje vietoje pagal gautą paramą buvęs Izraelis sulaukė 25 kartus mažiau).

Nėra abejonių ir dėl to, kad parama galėjo – ir tebegali – būti dar gausesnė bei spartesnė. Kai kurių ginkluotės sistemų perdavimas dėl sunkiai paaiškinamų priežasčių strigo kelis mėnesius. Spragos, klaidos ir delsimas kainuoja papildomas didvyriškai besipriešinančių ukrainiečių gyvybes.

Pažymėtina, jog nėra vienos ginkluočių sistemos, kuri pati savaime fronte viską apverstų aukštyn kojomis. O padėtį sunkina tai, kad Ukrainai labiausiai reikia ginklų, kurių stinga visame pasaulyje – 155 mm sviedinių, oro gynybos sistemų. Absorbuoti daugybę ginklų sistemų, apmokyti karius, užtikrinti logistiką, remontą yra ilga ir kompleksinė užduotis.

Antra, išlaikyti politinį vieningumą ir sutelktumą neišvengiamai tampa sudėtingiau. Situacija JAV Atstovų rūmuose, kur iki šiol užstrigęs naujas paramos Ukrainai paketas, yra to iliustracija. Pentagono pareigūnai pripažįsta, jog iš anksčiau numatytų lėšų nepanaudoti liko keli procentai. Tai reiškia, kad naujus paramos paketus formuoti tampa sudėtinga. Prieš palaikymą Ukrainai nusiteikusių politinių jėgų sėkmė rinkimuose Slovakijoje ir Nyderlanduose šią tendenciją tik stiprina.

Trečia, net ir pasiekus Ukrainos tikslą – išvaduotą teritoriją pagal 1991 m. įtvirtintas ribas – politinis veiksnys bus aktualus; agresoriaus režimas kels grėsmę ir iš savo teritorijos. Ukrainos prezidento administracijos vadovas Andrijus Jarmakas jau yra sakęs, kad Rusija bus Ukrainos sąlygomis kviečiama į tarptautinį lyderių susitikimą, kuriame galėtų būti pasirašyta iš anksto suderinta bei Kyjivo principus atitinkanti taikos sutartis. Esminė sąlyga: Ukraina pati apsispręs, kaip, kada ir kokiomis aplinkybėmis tai būtų įmanoma.

Nors akcentuojama, kad politinis palaikymas Ukrainai šlubuoja, didelė dalis iššūkių kyla dėl ištisus dešimtmečius darytų klaidų – nepakankamo Vakarų šalių gynybos finansavimo; ištuštėjusių sandėlių; neryžtingo atsako į Krymo aneksiją. Jos taisomos – paramos mastai Ukrainai neturi precendento, energetiniai saitai su Rusija nukirsti, Ukraina žengia integracijos į euroatlantines organizacijas keliu – tačiau kelyje iškyla duobių.

Visgi tezė apie paramos „dozavimą“ – pažymint, jog Vašingtonas ir Berlynas to nesakys net V. Zelenskiui, tik darys praktiškai – palieka kitus argumentus nuošalyje. Tuo pačiu iš Ukrainos atimamas subjektiškumas, tarsi karo baigtis spręsis tik lyderių kabinetuose Vašingtone ar Vakarų Europoje. Tokia prielaida neatspindi realybės: Ukraina priima – ir priiminės – sprendimus dėl savo ateities pati.

Perspausdinta iš delfi.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.