RESC direktorius mano, jog Ukrainos pasitraukimo iš Lysyčansko buvo galima tikėtis, tačiau jis tiki, jog Ukraina gali atsikovoti rusų užimtas teritorijas.
„Rusijai sunku kalbėti apie pergales ir užsibrėžtų tikslų pasiekimą, nes, akivaizdu, jog karo pradžioje jie buvo kitokie, tad bet koks signalas, kuris leistų įtikinamai teigti savo gyventojams, jog yra realizuojami tikslai – palankus Kremliaus kuriamam naratyvui. Tai nereiškia, jog siena pasistūmė į priekį ir ji ten nuo šiol liks. Matome, kad tas judėjimas pirmyn-atgal yra integrali šio karo dalis ir pabaigos tam nematyti“, – tikina jis.
Apklausa: Lietuvos gyventojų, manančių, kad karas Ukrainoje truks ilgiau nei metus kiekis per kelis mėnesius išaugo tris kartus. Ar tai darosi vis realesnis scenarijus, matant, kaip klostosi ši situacija?
Istorinė patirtis rodo, jog dauguma karų trunka trumpai, tad anot politologo, galbūt dėl to ir rusai tikėjosi greitos pergalės vos per kelias dienas.
„Ukrainos sėkmė ginantis užprogramuoja esamą situaciją. Sunku pasakyti koks yra Kremliaus tikslas. Teoriškai Donecko ir Luhansko užėmimas, bet ar tai būtų pabaiga? Anaiptol. Visų pirma, ukrainiečiai nesutiks su tokiais praradimais, o antrą – ar tikrai Kremlius ties tuo sustotų? Nes ir dabar matome, kad yra okupuotų teritorijų, kurios peržengia šių regionų ribas. Vakarai turi tęsti tai, ką yra pradėję daryti. T. y. ginkluoti Ukrainą, padėti jai gintis. Aišku, tai nėra lengva, matome, jog senka atsargos ir ginkluotė Vakarų šalyse, nes, deja, bet tenka pripažinti, jog ypač Europos valstybės pakankamai dėmesio šiai sričiai neskyrė ilgą laiką, vadinasi, ir tų atsargų turi ne tiek daug, todėl kartais atrodytų, jog problema nebėra politinė valia (…), o klausimas, ką mes dar galime padaryti šiandien ir kaip užtikrinti, kad tas tiekimas ilgalaikėje perspektyvoje, t. y. gaminantis ir naują ginkluotę, nenutrūktų. Jei karas tęsis ilgai, Ukrainai to reikės mėnesių mėnesius“, – mano L. Kojala.
Politologas prabilo ir apie NATO viršūnių susitikimą. Jis tikina, jog Vakarų šalys privalo atgrasyti Rusiją nuo pasikėsinimo į Baltijos šalis.
„Principinė tezė aiški. T. y. NATO konstatavo, jog Rusija yra tiesioginė grėsmė Aljansui ir jo saugumui. NATO ištakos yra konfrontacijoj su Sovietų Sąjunga, nes po Šaltojo karo pabaigos buvo labai daug žmonių, teigiančių, jog Rusijos grėsmė dingo, mes turime koncentruotis į terorizmą. Tai aktualu ir šiandien. Mes turime kreipti dėmesį į Kiniją. Apie tai tikriausiai bus kalbama ir ateityje. Bet pagrindinė mintis – ruoštis Rusijos keliamai grėsmei. Reikia ginkluotis, kad būtų siunčiamas Rusijai aiškus signalas, kad joks kėsinimasis į Baltijos šalis nebūtų sėkmingas“, – kalba RESC direktorius.
L. Kojala pasisakė ir apie NATO karių brigadas Lietuvoje bei teritorijose, kuriose yra iškilusi akivaizdi grėsmė tų teritorijų suverenumui. Jo manymu, NATO lyderiai nubrėžė aiškią strateginę kryptį, bet visa kita – yra įgyvendinimas, kuris pagrinde bus susijęs su dvišaliais santykiais, kurie ne būtinai aprėps visą NATO Aljansą. Tiek mes, tiek kitos NATO valstybės kol kas nėra pasiruošusios brigadų dislokavimui. Anot jo, Aljansas privalo jau dabar pradėti ruoštis.
„Pvz.: žinome Vokietijos įsipareigojimą ir ketinimą Lietuvoje dislokuoti brigados lygio pajėgas. Galbūt visą brigadą, galbūt dalį brigados, tai, turbūt, jau yra diskusijų klausimas, bet tam reikės ir Vokietijos pasirengimo, ji turi stiprinti savo karinius pajėgumus, tam reikės ir Lietuvos pasirengimo, nes mes turėsime tuos karius kažkur priimti. Vadinasi, tam įgyvendinimui prireiks kelerių metų. Lygiai taip pat ir su NATO greitojo reagavimo pajėgomis. Mes labai džiaugėmės Jenso Stoltenbergo pareiškimu, jog nuo šiol bus kuriamos 40000 NATO karių greito reagavimo pajėgos, kurios bus pasirengusios vykti į provokacinę zoną arbą į zoną, kurioje kyla rizika suverenumui (…). Bet, ko gero, esminis klausimas, kuris buvo ne kartą aptariamas ir Madride – iš kur tos pajėgos atsiras? Įgyvendinimas reikalauja didžiulių kiekių karių, logistikos, planavimo, finansų, kontribucijos iš atskirų valstybių, tad paversti tuos tikrai gerus sprendimus praktika bus nelengva“, – tikina politologas.
Kalbėdamas apie Suomijos ir Švedijos tapimą NATO narėmis L. Kojala nėra nusiteikęs optimistiškai, jis mano, jog šios šalys netrukus turėtų susidurti su nesklandumais.
„Tai yra tik pirmasis žingsnis. Ko gero, jau netrukus matysime prasidėjusį atskirų valstybių ratifikavimo procesą parlamentuose. Kai kuriose valstybėse tai bus labai sklandus procesas (…), bet kažkada prieisime ir Turkiją. Ar Turkija laikysis memorandumo įsipareigojimo, manydama, jog Suomija ir Švedija jų taip pat laikosi – čia jau klausimas ateičiai“, – kalba jis.
Su nesklandumais susiduria ir JAV politinė sistema. RESC direktorius tikina, jog Joe Bidenui puikiai sekasi vienyti Vakarų valstybes bei teikti taip reikalingą pagalbą Ukrainai, tačiau JAV gyventojai to neįvertina, prezidento populiarumas – itin žemas.
„JAV politinė sistema patiria daug smūgių ir prezidento figūra yra to iliustracija. Joe Bidenas yra laikomas tuo, kuris sutelkia Vakarų šalis reakcijoje į Rusijos agresiją. JAV ženkliai prisideda prie pagalbos Ukrainai, tiek humanitarinės, tiek karinės, bet tai neįkvepia JAV gyventojų. Prezidento populiarumas siekia vos 39 proc., tai yra labai menki skaičiai ir tai, tikriausiai, skatina vidinis JAV gyventojų susiskaldymams. Aukščiausiojo teismo sprendimai dėl abortų ir, tikriausiai, dar labiau – tas bendras ekonominis fonas kuris jaučiamas ir Lietuvoje, t. y. infliacija, siekianti apie 9 proc., kylančios kainos, ypatingai bandantiems įsigyti kuro, kas amerikiečiams yra labai svarbu, ypač vasaros metu ir visą tai juos verčia manyti, kad, galbūt, prezidentui nesiseka įgyvendinti pažadų, kuriuos jis davė rinkimų metu“, – savo įžvalgomis dalinasi L. Kojala.
Politologo manymu, J. Bideno populiarumo stygiumi, artėjančių JAV prezidento rinkimų metu, gali pasinaudoti Donaldas Trumpas.
„JAV prezidentas sako, jog jis ketina siekti antros kadencijos ir tai jis kartojo nuo darbo Baltuosiuose rūmuose pradžios, bet vis tik kritikai sako, jog vis dėlto prezidentas, kuris netrukus įkops į devintąjį dešimtmetį, nebėra tas, kuris galėtų tikėtis dar ketverių metų, juo labiau – su tokiu populiarumu. Problema yra ir vice-prezidentė Kamala Harris, kuri būtų natūrali pasiekėja, jei Bidenas nesiektų antrosios kadencijos, tačiau jai taip pat nelabai sekasi įkvėpti rinkėjus, tad demokratų partija yra susiskaldžiusi ir visą tai iš šono stebi Donaldas Trumpas“, – sako RESC direktorius.
Perspausdinta iš lrt.lt
Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.
