Uždaryti
2021-04-11 10:14:00
2021-01-15 00:00:00

VU TSPMI tarybos sprendimu visas studijų procesas 2020-2021 mokslo metų pavasario semestrą vyks virtualiai. Semestro tvakaraščius galite rasti čia!

Linas Kojala. Trumpas ir trumpizmo ideologijos ateitis

JAV Respublikonų partija ieško atsakymo į egzistencinį klausimą – ką jai reiškia Donaldas Trumpas.

Po to, kai paliko Baltuosius rūmus ir neteko priėjimo prie savo žymiosios „Twitter“ paskyros, Trumpas praktiškai dingo iš viešosios erdvės. Pralaimėjimo kartėlį politikas plovė leisdamas laiką savo viloje Floridoje ir žaisdamas golfą (tiesa, tam laiko buvo ir kadencijos metu – skaičiuojama, kad per ketverius metus jis žaidė daugiau nei 300 kartų (žr. čia).

Tad Trumpo sugrįžimo ant scenos gerbėjai laukė su nekantrumu. Jų viltys realizuotos sekmadienį, kuomet Trumpas sakė pusantros valandos trukmės kalbą Konservatorių politinio veiksmo konferencijoje (CPAC).

Tai – svarbus renginys, kuriame konservatoriai iš visos JAV diskutuoja apie politinę situaciją bei savo ideologijos dabartį ir ateitį. Apmąstymams peno neturėtų pritrūkti, mat partija ne tik pralaimėjo prezidento rinkimus, bet ir neteko daugumos Senate bei turi taikstytis su mažumos vaidmeniu Atstovų rūmuose. Atrodytų, praradus vadžias būtina ieškoti naujų krypčių ir lyderių. Visgi Trumpo asmenybės įtaka išlieka tokia didelė, kad potencialas pokyčiams atrodo ribotas.

Ne veltui pats politikas kalbėjo ne vien apie save, bet apie trumpizmo ideologiją. Jos ašys – griežta imigracijos kontrolė; priešinimas socialistinėms idėjoms, kurios priskiriamos Demokratų partijai; atviras tyčiojimasis iš Joe Bideno, teigiant, kad šis nesiorientuoja aplinkoje bei yra užvaldytas radikalų; skepsis žaliosios energetikos vystymo klausimu; laisvės nuo karantino priemonių akcentavimas; nenoras imtis lyderystės sprendžiant globalias problemas; kritika didiesiems socialiniams tinklams.

CPAC renginyje šios temos aiškiai dominavo. Nuo pat pradžių renginio organizatoriai džiaugėsi turintys galimybę jį organizuoti Floridoje, kurioje suvaržymai gausiems susibūrimams – minimalūs. Partijai, kuri tradiciškai kritiškai žvelgia į valdžios instrukcijas ir draudimus, ypatingai tokius griežtus kaip šiuo metu, pandemijos valdymas kelia didelių prieštarų.

Tai rodo, kad nutolti nuo Trumpo idėjų nebus skubama. Netgi priešingai, šis politikas sukėlė mini revoliuciją, po kurios susiformavo nauja Respublikonų kryptis. Anot konservatyvaus istoriko Niallo Fergusono, paties Trumpo asmenybės trauka gali prislopti – jis yra mylimas gerbėjų, tačiau tuo pat metu pralaimėjęs rinkimus. Tačiau jo idėjos išliks ir netgi gali įgauti naują pagreitį, jei jas imsis realizuoti kiti lyderiai, kurie neturės Trumpui būdingų trūkumų (pvz., anot Fergusono, demagogijos, asmeninių tikslų akcentavimo paminant bet kokias bendras taisykles ir pan.

Tad vieną vertus, partijos rėmėjai konferencijoje skandavo mylintys Trumpą; kita vertus, parodė, kad svarbiau nei asmuo yra ideologija. Konferencijos metu paskelbta tradicinė dalyvių apklausa, kurioje Trumpas buvo numylėtinis (55 proc. mato jį kandidatu 2024 m. rinkimuose, o 95 proc. norėtų, jog būtų tęsiama jo ideologinė kryptis), tačiau sąlyginai daug – 32 proc. – tikino nenorintys, kad jis vėl siektų prezidento posto.

Pats Trumpas, panašu, su tuo bent iš dalies sutinka. Jis tikino, kad „kelionė tik prasideda“, ir pridūrė, jog „galbūt norės nugalėti juos trečią kartą“ (mat atmeta faktą, kad pralaimėjo pastaruosius rinkimus). Bet tuo pačiu neskuba įsipareigoti ir akcentuoja ideologiją bei įtaką, kurią įgijo, nebūtinai tą siejant su paties dalyvavimu rinkimuose. Ne veltui Trumpas atmetė idėją kurti naują partiją (nors, teigiama, rimtai tą svarstė), mat tokiu būdu skaldytų dešiniųjų balsus ir sudarytų prielaidas Demokratų dominavimui.

Jam kur kas palankiau pabrėžti, kad Respublikonai keičiasi pagal trumpišką paveikslą. Tai buvo dar kartą priminta vienas po kito išvardijant tų partijos narių, kurie Atstovų rūmuose ir Senate prieš kelias savaites palaikė Trumpo apkaltą, pavardes. Toks viešas jų paminėjimas siunčia aiškų signalą, kad prieštaraujantieji neformaliam lyderiui atsidurs po politiniu Damoklo kardu. Neapsaugoti ir buvę bendražygiai: visos kadencijos metu ištikima Trumpo sekėja, buvusi ambasadorė Jungtinėse Tautose Nikki Haley kritikavo prezidentą dėl išpuolio prieš Kapitolijų, todėl nesulaukė audiencijos aplankyti Trumpą.

Ir priešingai, Trumpo sekėjai turės potencialą iškilti. Ne veltui Tedas Cruzas, iš kurio Trumpas prieš ketverius metus pirminių prezidento rinkimų metu atvirai šaipėsi, dabar neriasi iš kailio girdamas buvusį prezidentą – ir tuo pačiu puoselėdamas viltį tapti jo įpėdiniu.

Bet po CPAC atrodo, jog puikias startines pozicijas tam turi Floridos gubernatorius Ronas DeSantis. Jis buvo renginio šeimininkas ir tuo sėkmingai pasinaudojo. Turėdamas svarbios valstijos valdymo patirties, ir akcentuodamas Respublikonams aktualius dalykus – nuo ekonomikos prioritetizavo pandemijos metu iki kovos su didžiųjų technologijų kompanijų įtaka – jis atrodo rimtas pretendentas į partijos lyderius. Ne veltui dalyvių apklausoje apie artėjančių rinkimų kandidatus užėmė antrą vietą po Trumpo.

Nors iki prezidento rinkimų dar toli, akivaizdu, jog trumpizmas dairosi naujų veidų.

Perspausdinta iš delfi.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.