Linas Kojala: Talibano triumfas spartesnis, nei tikėtasi

Linas Kojala: Talibano triumfas spartesnis, nei tikėtasi

Rytų Europos Studijų Centro direktorius Linas Kojala 15min laidoje „15/15“ komentuodamas įvykius Afganistane atkreipė dėmesį į tai, kad talibų atėjimas į valdžią įvyko sparčiau, nei to tikėtasi. Politologas atkreipia dėmesį, kad Vakarų šalims gali nebūti kito pasirinkimo, kaip tik bendradarbiauti su Talibanu.

– Žvelgiant į tai, kas vyksta iš Afganistano pasitraukus amerikiečių kariams, ar gali būti taip, kad Jungtinėms Amerikos Valstijoms teks prisiimti atsakomybę už pasekmes?

– Sunku bus to išvengti. Netrukus skaičiuosime lygiai du dešimtmečius nuo karinės operacijos pradžios. Ir rezultatas yra ne tas, kurio tikėjosi tiek amerikiečiai, tiek NATO sąjungininkai.

Prieš 20 metų Talibanas buvo nuverstas, tačiau praėjus dviem dešimtmečiams jis ir vėl yra Afganistano pagrindinė politinė ir karinė jėga. Ir vėl Talibanas kontroliuoja didžiąją dalį šalies teritorijos, taip pat kyla papildomos saugumo grėsmės.

Viena iš priežasčių, kodėl amerikiečiai įsiveržė į Afganistaną – noras nukauti rugsėjo 11-osios teroro akto organizatorius. Dabar, kai Talibanas kontroliuos valdžią Afganistane, kyla klausimas, ar tos pačios teroristinės grupuotės vėl atgis keldamos grėsmę ne tik regiono šalims, bet ir Jungtinėms Valstijoms, Vakarų Europos valstybėms.

– Kas turėtų nutikti, kad Amerika, siekdama sumažinti neigiamus padarinius, grįžtų padėti?

– Turėtų įvykti kas nors tikrai labai stambaus ir neprognozuojamo. JAV prezidentas Joe Bidenas pakartojo, jog tikrai jo sprendimas nebus atšauktas. Dabar amerikiečių karių skaičius padidintas, bet tik konkrečiai misijai, t. y. padėti išgabenti likusius diplomatus ir kitus talkinusius Amerikai asmenis. Tai, kas yra dabar daroma, neprieštarauja buvusiai respublikonų prezidento Donaldo Trumpo administracijai, nes būtent ji pradėjo karių išvedimo procesą. Būtent D.Trumpas sakė, kad baigsime šį nesibaigiantį karą. Du labai skirtingi ir vienas kito nemėgstantys politiniai lyderiai (D.Trumpas ir J.Bidenas – red. past.) iš principo sutaria dėl to.

– Kas laukia artimiausiomis savaitėmis ir mėnesiais, talibams perėmus šalies valdymą? Griūvanti šalis sugrius galutinai?

– Geras klausimas, bet atsakymo mes šiuo metu nežinome. Kol kas Talibano intencija – nieko negriauti ir kalbėti apie tai, kad turi pasikeisti politiniai lyderiai. Tai natūralu, nes Afganistano vyriausybė, kuri pralaimėjo šiame konflikte, niekaip negali būti traktuojama kaip draugiška Talibanui.

Talibano tikslas – būti efektyviais administratoriais, ne tik keičiant principus, kuriais yra vadovaujamasi šalyje stiprinant Šarijos teisės principus, bet ir pereinant prie gerokai konservatyvesnio islamo interpretavimo.

– Jūsų vertinimu, dėl ko politiniame lauke labiausiai turėtų nerimauti tarptautinė bendruomenė?

– Tarptautinei bendruomenei kol kas sunku vertinti situaciją, nes to nebuvo tikėtasi. Talibano triumfas buvo gerokai spartesnis, nei buvo prognozuojama. Tenka susitaikyti su tuo, kad tarptautinės bendruomenės ir Vakarų šalių pastangos ir ilgametės investicijos neatnešė laukto rezultato.

Šiuo metu stebima, kas vyksta su Talibano valdžia, su kontrolės svertais. Taip pat žiūrima, kaip bus elgiamasi su opozicinėmis jėgomis, su žmonėmis, kurie yra nusiteikę priešiškai. Be to, svarbu, kaip bus elgiamasi su moterimis, vaikais, nes visa tai leis tarptautinei bendruomenei susiformuoti įspūdį apie tai, ko galima laukti ateityje.

Kai kurios šalys, tokios kaip Rusija ir Kinija, palikdamos savo diplomatines atstovybes, aiškiai signalizuoja, kad nori kalbėtis ir susitarti su Talibanu.

Kitoms šalims dar teks artėti ne tik prie susikalbėjimo, bet ir prie formato norint tai pasiekti.

– Europos šalys atsiribos nuo Talibano ir nesileis į derybas? Ar elgsis atvirkščiai?

– Bent pirminė pozicija bus neskubėti. Talibano palikimas yra labai liūdnas. Ne tik prieštaraujantis žmogaus teisių principams, bet ir brutaliai juos pažeidžiantis.

Ilgojoje perspektyvoje, jei Talibanas bent dalį iš duotų pažadų bus linkęs tesėti ir ieškos sąlyčio taškų šalies viduje su grupėmis, kurios dabar nustumtos į šalį, Vakarų šalims gali tekti susitaikyti su situacija.

Tai nėra siekiamybė ar scenarijus, kurio buvo tikimasi ir laukiama prieš keliolika metų, bet teks susitaikyti su situacija, nes Afganistane neįsivaizduojama nauja didelė karinė operacija.

Perspausdinta iš 15min.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.