Uždaryti
2020-10-27 17:56:21
2020-09-02 00:00:00

Visą svarbiausią informaciją apie studijas ir tvarkaraščius rasite COVID 19 polapyje magistrams ir polapyje bakalaurams.

Linas Kojala. Santykiai su Kinija: atskiros valstybės ar bendra ES pozicija?

Jungtinės Karalystės vyriausybė prieš keletą dienų nutarė pašalinti Kinijos telekomunikacijų milžinę „Huawei“ iš 5G tinklų kūrimo. Britai sprendimą, pareikalausiantį nemažų investicijų, priėmė dėl nacionalinio saugumo. Nuogąstaujama, kad Kinijos įmonė yra neatsiejama nuo Pekino valdžios noro plėsti įtaką; be to, kyla rizika, jog tinklai būtų nesaugūs ir nutekėtų jautri informacija.

Tai – platesnių šiuo metu Europoje vykstančių svarstymų dalis. Ir atskiros valstybės, ir Europos Sąjunga bando atrasti naują santykių su Kinija būdą. Akivaizdu, jog ignoruoti antros pagal dydį pasaulio ekonomikos neįmanoma. Bet greta to yra geopolitiniai nesutarimai, nerimas dėl žmogaus teisių padėties.

Pripažįstama, kad Kinijos pirminis interesas yra Jungtinės Valstijos, mat Vašingtonas aštriai konkuruoja su Kinija ir ragina partnerius Europoje vienytis kuriant bendrą politinį frontą. Europiečiai kol kas atsargesni. Didžiosios šalys sveria argumentus „už“ ir „prieš“, todėl dviprasmybių išlieka.

Europos Sąjunga pirmą kartą konstatavo augantį Kinijos aktyvumą viešojoje erdvėje ir dezinformacijos sklaidą per pandemiją.

Pavyzdžiui, Vokietijai svarbu ekonomika, mat Kinija jau kelerius metus iš eilės yra didžiausia Vokietijos prekybos partnerė. Kita vertus, jei kartu sudėtume Lenkiją, Čekiją, Vengriją ir Slovakiją, šios sudarytų didesnę prekybos dalį, tad Vokietijos priklausomybė nuo Kinijos rinkos nėra milžiniška. Juolab, kad Berlyne politikai tiek iš dešinės, tiek iš kairės ragina kanclerę Angela Merkel nenuolaidžiauti. Reikšmingiausias politinis sprendimas laukia rudenį, kuomet vokiečiai suformuos požiūrį į „Huawei“. Galbūt bus sekama griežtu britų pavyzdžiui, o gal bus ieškoma konsensuso, kuris neabejotinai apkartintų ir taip nelengvus santykius su Jungtinėmis Valstijomis.

Vidurio ir Rytų Europa, įskaitant Lietuvą, skelbia principingas nuostatas bei prioritetą teikia bendrystei su Jungtinėmis Valstijomis. Tad Europos Sąjunga oficialiuose dokumentuose jau įvardija Pekiną kaip „sisteminį varžovą“.

Prancūzijos politika Kinijos atžvilgiu taip pat dvilypė, mat draugiškumo deklaracijos nepaslepia bėdų. Kinija protestavo dėl neseniai Prancūzijos priimto sprendimo parduoti ginklus Taivanui. Tuo metu Prancūzijos valdžia piktinosi dėl Kinijos ambasados Paryžiuje skleistos neteisingos informacijos apie tai, jog prancūzai pandemijos metu paliko savo senjorus mirčiai. „Huawei“ klausimu Prancūzija balansuoja: tikina neskelbsianti visiško boikoto, tačiau raginsianti šalies įmones rinktis europietiškas alternatyvas.

Ir prancūzams, ir vokiečiams svarbu, kad politika Kinijos atžvilgiu būtų bendra visai Europai. Štai Vidurio ir Rytų Europa, įskaitant Lietuvą, skelbia principingas nuostatas bei prioritetą teikia bendrystei su Jungtinėmis Valstijomis. Tad Europos Sąjunga oficialiuose dokumentuose jau įvardija Pekiną kaip „sisteminį varžovą“. Imamasi ir veiksmų; pavyzdžiui, norima geriau apsaugoti Europos rinką nuo Kinijos kompanijų, kurios įgyja konkurencinį pranašumą gaudamos subsidijas iš valstybės (Europos įmonės laikosi griežtų konkurencijos taisyklių ir tik retais atvejais gali kliautis parama iš biudžeto). Be to, Europos Sąjunga pirmą kartą konstatavo augantį Kinijos aktyvumą viešojoje erdvėje ir dezinformacijos sklaidą per pandemiją.

Iki šiol Europos Sąjunga užsienio politikoje retai būdavo svarbesnė nei atskirų valstybių nacionalinės pozicijos. Kinija yra gera proga pademonstruoti, jog europiečiai geba sutarti dėl principinių nuostatų bei turėti strategiją.

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.

Perspausdinta iš lrt.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.