2022-05-27 05:26:12
2022-03-21 22:00:00

Prenumeruok VU TSPMI naujienlaiškį būsimiems(-oms) studentams(-ėms) – čia!

2022-05-27 05:26:12
2022-05-18 21:00:00

Paskelbtas VU TSPMI magistro ir politikos mokslų bakalauro baigiamųjų darbų gynimo tvarkaraštis.  Jį galite rasti čia.

2022-05-27 05:26:12
2022-05-16 21:00:00

Paskelbti pavasario semestro egzaminų tvarkaraščiai. Juos rasite čia.

Linas Kojala. Putinui su Bidenu tinka kalbėtis ir vidurnaktį

Linas Kojala. Putinui su Bidenu tinka kalbėtis ir vidurnaktį

Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas ir Rusijos lyderis Vladimiras Putinas penktadienį kalbėjosi telefonu. Antrą kartą per kelias savaites.

Pašnekesys truko apie 50 min. – atsižvelgiant į sinchroninį vertimą, realaus turinio buvo mažiau. Pageidavimą pokalbiui išreiškė Kremlius – ir neprieštaravo jo pradžiai 23.30 val. Maskvos laiku. Kremliaus atstovai suskubo pridurti, kad vėlus metas nėra problema, mat „Putinas tokiu metu neretai dar dirba“.

Jau po prezidentų pašnekesio iš Rusijos pusės pridurta, jog tai tikrai nebuvo „kalėdinis pasikalbėjimas“. Tuo pat metu pasidžiaugta abipusiai naudingu konstruktyvumu. Amerikiečiai savo ruožtu interpretavo tai kaip Rusijos vadovo siekį užduoti toną tolesnėms diskusijoms.

Tad naujų žinučių kol kas nėra daug. JAV pakartojo principinę nuostatą „nieko apie juos be jų pačių“, reiškiančią, kad sąjungininkų ir Ukrainos saugumas negali būti aptariamas jas paliekant nuošalyje. Tai turėtų džiuginti tokias šalis kaip Lietuva, mat nesudaro terpės bereikalingoms spekuliacijoms apie mažesniųjų valstybių interesų ignoravimą.

Be to, Vašingtonas pakartotinai pagrasino griežtomis ekonominėmis sankcijomis, jei Rusija eskaluos karinius veiksmus prieš Ukrainą. Tą sąlygoja stabiliai bloga situacija: Ukrainos pasienyje ir okupuotose teritorijose tebėra sutelkta dešimtys tūkstančių Rusijos karių. Šį mėnesį šis skaičius gali priartėti prie 175 tūkst. Kremlius savo ruožtu esą atkirto, jog naujos sankcijos galutinai sugriautų valstybių santykius.

Jau netrukus matysime intriguojantį diplomatinį maratoną: sausio 10 d. vyks dvišalis Jungtinių Valstijų ir Rusijos dialogas Ženevoje. Jame dalyvaus aukšto rango abiejų valstybių atstovai, bet ne patys prezidentai. Jau po kelių dienų, sausio 12-ąją, Briuselyje planuojama NATO-Rusijos taryba. Šiame formate tiesiogiai dalyvaus visos NATO narės, taigi – ir Lietuva. Jau kitą dieną, sausio 13-ąją, diskusijos tęsis Vienoje, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje. Kadaise ją Kremlius matė kaip alternatyvą augančiam NATO

Tebėra sunku pasakyti, kokios pažangos tikimasi tokia plačia dialogo aprėptimi. Juolab, kad Rusija kartoja intenciją „kalbėtis“, bet tuo pačiu priduria, jog nesutinka keisti ultimatyvaus reikalavimų sąrašo, paviešinto gruodį. Akivaizdu, kad šis sąrašas negali būti derybų esmė, nes jame reikalaujama praktiškai uždrausti Ukrainai siekti narystės NATO, o Baltijos šalyse – neleisti dislokuoti sąjungininkų pajėgų.

Jei bent teoriškai įmanomas abi puses tenkinantis sutarimas, derybos dėl to būtų komplikuotos ir, tikėtina, ilgos. Kol kas nėra daug požymių manyti, kad tokia būtų tikroji Rusijos intencija. Kai kurie analitikai tebėra įsitikinę, jog Kremlius tenori sukurti dūmų uždangą kariniams veiksmams Ukrainoje pagrįsti. Kiti gi nuosaikesni, ir svarsto, jog Putinui svarbu pademonstruoti raumenis ir sulaukti dėmesio, ypač iš Jungtinių Valstijų.

Kad ir kuri interpretacija būtų teisinga, įtampa tebėra netoli maksimalios ribos. Tokia gaida prasideda 2022-ieji.

Perspausdinta iš lrt.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.