Linas Kojala. Neramumai Afganistane skatins migraciją

Suirutė Afganistane gali tapti svarbiu veiksniu, skatinsiančiu migracijos srautų Europos link augimą.

Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Joe Bidenas priėmė sprendimą iki rudens atitraukti visus karius iš Afganistano. Procesas praktiškai užbaigtas: ir amerikiečių, ir kitų NATO šalių pajėgos jau paliko šalį.

Sprendimas, atrodytų, logiškas. Karas Afganistane tęsiasi jau du dešimtmečius ir kainavo brangiai. Vien amerikiečių karių žuvo beveik 2,5 tūkst., o finansiniai kaštai vertinami net keliais trilijonais dolerių. Nepaisant to, rezultatai migloti: Afganistanas padarė pažangą, ypač moterų teisių srityje, bet šios šalies vyriausybės potencialas suvaldyti padėtį kelia rimtų abejonių.

Tai ypač akivaizdu dabar, kuomet Vakarai atsitraukia. Afganistano vyriausybė ir jos karinės pajėgos tam ruošėsi seniai, žadėdamos prisiimti atsakomybę už šalies saugumą. Visgi be amerikiečių ir sąjungininkų paramos, ypač – oro pajėgų, atlaikyti Talibano teroristų spaudimą sekasi sunkiai.

Talibų kovotojai, kuriuos kadaise išsklaidė Jungtinių Valstijų pajėgos, nė neketina pripažinti vietos vyriausybės. Jie naudojasi amerikiečių paliktu vakuumu ir plečia įtaką. Skelbiama, kad šiuo metu Talibanas gali kontroliuoti daugiau nei 80 proc. Afganistano teritorijos. Po kelių mėnesių gali būti bandoma jėga užimti net ir sostinę Kabulą. Kitaip tariant, Afganistanui gresia ilgas ir kruvinas pilietinis karas, o gal ir dar blogesnė totalaus talibų užvaldymo perspektyva.

Tokios tendencijos turės pasekmių ne tik regiono geopolitinei situacijai. Gali kilti nauja emigracijos iš Afganistano banga, kuri tiesiogiai paliestų ir Europos žemyną.

Didelei daliai afganų talibų sugrįžimas nežada nieko pozityvaus, todėl bus ieškoma atsitraukimo kelių. Jau dabar Afganistane yra pusketvirto milijono žmonių, kurie buvo priversti palikti namus. Ir šis skaičius tik auga.

Dalis jų bėga į kaimynines šalis, tokias kaip Iranas ar Pakistanas. Bet vienas pagrindinių tikslų – Europos Sąjungos pasienyje esanti Turkija, kurioje jau dabar yra apie keturi milijonai pabėgėlių. Didžioji dalis iš jų yra sirai, tačiau afganai sudaro antrą gausiausią etninę grupę.

Europos Sąjunga, matydama šias tendencijas, didina paramą Afganistanui. Visgi finansinės injekcijos situacijos nesuvaldys, ypač, jei kariniai veiksmai nesiliaus. Juolab, kad bendradarbiavimas stringa: Afganistanas dėl blogėjančios situacijos laikinai atsisako priimti iš Europos Sąjungos deportuojamus nelegaliai atvykusius afganus.

Vakarų šalys neatrodo pasirengusios šiam iššūkiui. Nors pabėgėlių ir migrantų krizė 2015-2016 metais Europos Sąjungoje sukėlė politinį chaosą, bendros migracijos politikos iki šiol nėra.

Staigiai išaugę atvykėlių srautai galėtų tapti dar vienu rimtu iššūkiu. Tuo, neabejotina, siektų pasinaudoti ir aplinkiniai režimai, tokie kaip Baltarusijoje, kuriems Europos politinis susiskaldymas yra svarbiausias tikslas.

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ

Perspausdinta iš lrt.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.