Uždaryti
2021-07-27 12:52:37
2021-07-27 10:42:00

Liepos 28 d. 11 val. vyks nuotolinis susitikimas su VU priėmimų skyriaus vadovu, kuris atsakys į stojančiųjų klausimus bei pristatys šių metų stojimo į bakalauro studijas taisykles.
Kviečiame dalyvauti paspaudus šią nuorodą.

2021-07-27 12:52:37
2021-07-22 00:00:00

Nuo liepos 26 d. iki rugpjūčio d. VU TSPMI pastate vyks remonto darbai. Instituto administracija dirbs nuotoliniu būdu. Kilus klausimams kreipkitės el. paštu.

Linas Kojala. JAV „nebeieškos monstrų, kuriuos reikia sunaikinti“?

Klausiant, kokie turėtų būti Jungtinių Valstijų užsienio politikos prioritetai artimiausiems penkeriems metams, amerikiečiai naujame visuomenės nuomonės tyrime išryškina du atsakymus.

Pirmasis tikslas – išsaugoti amerikiečių darbo vietas. Taip atskleidžiamas vis skeptiškesnis gyventojų požiūris į laisvos prekybos susitarimus ir globalizacijos tendencijas. Ne veltui prezidento Joe Bideno rinkiminis šūkis buvo „užsienio politika, tarnaujanti viduriniajai klasei“. Antrasis atsakymas pabrėžia nelegalios migracijos iššūkius, ypač pasienyje su Meksika.

Tuo metu kiti apklausos atsakymų variantai – santykių su sąjungininkais taisymas, Vidurio Rytų problematika, Kinija – pasirinkti rečiau. Tai įrodo, kad vis daugiau amerikiečių linksta žvelgti į tarptautines problemas per vidaus, o ne idealistinio pasaulio išorėje prizmę.

Tą ypač garsiai kartojo buvęs prezidentas Donaldas Trumpas. Bet jis buvo veikiau ryškus simptomas, ne priežastis. Ne veltui Bideno skirtis su pirmtaku akcentuota (ypač dėl požiūrio į klimato kaitą ar demokratijos vertybes), bet ne visaapimanti (Trumpas ir Bidenas panašiai žvelgia į karių atitraukimą iš Vidurio Rytų ar prekybos sutartis).

Žinoma, tokias apklausas reikia vertinti atsargiai. Retoriniai prioritetai ne visuomet atspindi praktiką. Pavyzdžiui, prieš kelias dienas „Financial Times“ analizavo, kodėl pernai rugsėjį apklausoje amerikiečiai buvo palyginti skeptiški vakcinų klausimu, nors šiandien pirmąją dozę entuziastingai gavo jau daugiau nei pusė gyventojų.

 Visgi tai nėra atsitiktinumas. Nenoras įsivelti į kitų valstybių vaidus yra viena idėjų, vienijusių istorinius Jungtinių Valstijų vadovus. Dar pirmasis prezidentas George’as Washingtonas, iki šiol laikomas lyderio etalonu, savo garsiajame atsisveikinimo tekste pabrėžė būtinybę išvengti susisaistymo su užsienio šalimis.

Pabrėždamas ką tik susikūrusios valstybės trapumą, Washingtonas nurodė: „Europa turi daugybę interesų, kurie mažai ką mums reiškia… Kodėl, susiedami likimą su bet kuria Europos dalimi, turėtume neišvengiamai supinti savo taiką ir klestėjimą su europietiškomis ambicijomis, konkurencija, interesais, kaprizais? Mūsų vienintelė teisinga politinė kryptis yra vengti permanentinių aljansų su užsienio pasauliu.“

Tą vėliau metaforiškai pakartojo ir kitas prezidentas Johnas Quincy Adamsas, teigdamas, jog Jungtinės Valstijos neturi pasaulyje ieškoti „monstrų, kuriuos reikia sunaikinti“.

Dabar šios tezės įgauna naujų spalvų. Pokario saugumo architektūra buvo sukurta amerikiečiams prisiimant lyderystę ir atsakomybę. Jei Jungtinių Valstijų vaidmuo kis, tai turės pasekmių ir Lietuvai. Nėra pagrindo teigti, jog tai neišvengiama; augantis Kinijos iššūkis gali atsitraukimo procesus pristabdyti. Bet prioritetų permąstymas vyksta, ir to negalime ignoruoti.

Perspausdinta iš lrt.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.