Linas Kojala. Ant karinio konflikto slenksčio
Intensyvi derybų savaitė dėl Europos saugumo ateities apčiuopiamų rezultatų nedavė.
Ultimatumą Ukrainai ir Vakarų šalims iškėlęs Kremlius sulaukė vieningo „ne“. Tiek į reikalavimą įsipareigoti niekada į NATO aljansą nepriimti Ukrainos, tiek į siekį sugrąžinti NATO į 1997-ųjų ribas, faktiškai išmetant iš Aljanso Baltijos ir kitas šalis.
Rusijos atstovai neslėpė nepasitenkinimo ir interpretavo pokalbius kaip „nevaisingus“. Tiesa, vargu, ar jie galėjo tikėtis ko kito. Būtų buvę sunku įsivaizduoti Vakarų valstybes atsisakant kertinių demokratinių principų. Galbūt Kremlius tikėjosi suskaldyti Jungtinių Valstijų ir Europos valstybių vienybę, tačiau to pasiekti nepavyko.
Tad kas gi laukia toliau?
Pirma, derybos bent teoriškai gali būti pratęstos. Rusija kol kas laukia rašytinių Jungtinių Valstijų ir NATO atsakymų į iškeltus reikalavimus. Po jų esą bus vertinama, ar yra prasmės ieškoti tolesnio dialogo formatų. Konkrečios datos tam nėra numatytos.
Antra, jei tęstųsi susitikimai, jie veikiausiai koncentruotųsi į temas, kur yra terpė susitarti. Pavyzdžiui, Vakarų valstybės indikavo, jog egzistuoja potencialas atrasti konsensusą dėl ginkluotės dislokavimo vietų, didesnio karinių pratybų skaidrumo užtikrinimo. Visgi šios temos – kompleksinės. Iki šiol nėra ženklų, rodančių, kad Rusija būtų tam linkusi.
Trečia, kol kas nėra paneigta dalies įvairių ekspertų interpretacija, jog Kremlius šiuos pokalbius nuo pat pradžių matė kaip dūmų uždangą. Kitaip tariant, nesėkmingos derybos būtų pateikiamos kaip pretekstas kariniams veiksmams pradėti. Nors praėjusią savaitę „trenkta durimis“ nebuvo, tikimybė, jog bus žengta šiuo keliu, tebeegzistuoja.
Ketvirta, Vakarai siekia išvengti karinių veiksmų įspėdami apie sankcijas. Jungtinėse Valstijose jau pateiktas svarstymui įstatymo paketas, kuriame numatytos griežtos sankcijos Rusijos finansų sektoriui, bankams, taip pat aukštiems pareigūnams. Sąrašuose minimas ir Vladimiras Putinas – turėtų būti paviešinti jo valdomi turtai ir pajamos. Manoma, kad tai galėtų diskredituoti jo įvaizdį, mat jam stipriai pakenkė Aleksejaus Navalno ir jo bendražygių tyrimai.
Tiesa, svarstoma, ar europiečiai būtų pasiryžę žengti tokių pačių sankcijų taikymo keliu, mat energetinė priklausomybė nuo Rusijos šaltuoju metų periodu tampa reikšmingu veiksniu.
Apibendrinant, situacija išlieka įtempta. Ukrainos pasienyje ir okupuotose teritorijose tebėra potencialas įplieksti tiek mažesnį, tiek didesnį konfliktą. Be to, praėjusią savaitę buvo surengta didelio masto kibernetinė ataka prieš Ukrainos institucijas. Grėsmę tik dar labiau sustiprino žinios apie tai, kad Rusija galimai planuoja okupuotose teritorijose surengti diversiją.
Telieka viltis, kad tokios prielaidos nepasiteisins.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.
Perspausdinta iš lrt.lt
Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.
