2022-05-27 06:02:12
2022-03-21 22:00:00

Prenumeruok VU TSPMI naujienlaiškį būsimiems(-oms) studentams(-ėms) – čia!

2022-05-27 06:02:12
2022-05-18 21:00:00

Paskelbtas VU TSPMI magistro ir politikos mokslų bakalauro baigiamųjų darbų gynimo tvarkaraštis.  Jį galite rasti čia.

2022-05-27 06:02:12
2022-05-16 21:00:00

Paskelbti pavasario semestro egzaminų tvarkaraščiai. Juos rasite čia.

Kęstutis Girnius. Ukraina kovoja, Vakarai mobilizuojasi

Kęstutis Girnius. Ukraina kovoja, Vakarai mobilizuojasi

Netikėtumai ženklina Rusijos invaziją į Ukrainą. Pirmadienį, praėjus penkioms dienoms nuo antpuolio pradžios, Kijevas dar nėra okupuotas, Ukrainos kariuomenė nėra palaužta ir išsklaidyta, tebeskraido Ukrainos lėktuvai, rusams nepavyko neutralizuoti visų karinių objektų, ypač oro gynybos sistemų. Rusai kariauja prasčiau, ukrainiečiai – geriau, negu tikėtasi.

Gebėjimas duoti atkirtį pirmiesiems Maskvos smūgiams didina Ukrainos kariuomenės pasitikėjimą savimi, gebėjimą pasiruošti būsimoms atakoms bei įsisavinti NATO valstybių siunčiamą karinę techniką. Bet tūkstančiai geriau parengtų rusų karių dar nėra mesti į kovą, gal bus griebtasi griežtesnių taktikų, pradėta apšaudyti miestus. Ukrainos gynėjai dar nesulaukė didžiausių išbandymų.

Ukrainos prezidentas V. Zelenskis puikiai reagavo į visus iššūkius. Užuot priėmęs pasiūlymus palikti Ukrainą ir, tikėtina, suorganizuoti egzilinę vyriausybę kitoje šalyje, jis pasiliko Kijeve, dažnai ir atvirai ragina tautiečius priešintis, puikiai suvokdamas, kad Rusija tuoj pat į jį smogtų raketą, jei pasisektų nustatyti, kur jis yra. Įspūdingai reaguoja eiliniai Ukrainos piliečiai. Jie nepanikuoja, daugelis rengiasi ginklu priešintis okupantui, ne vienas savo kūnu stengėsi sustabdyti Rusijos šarvuočius. Padeda, kad jie gali susikalbėti su rusais kareiviais, stengtis juos sugėdinti.

Nepaprastai ryžtinga Europos ir pasaulio valstybių parama. Sankcijos buvo taikomas pirmą invazijos dieną, po kelių dienų smarkiai sustiprintos. Šeštadienį JAV, ES, Jungtinė Karalystė ir Kanada susitarė dėl naujų sankcijų Maskvai, įskaitant kai kurių bankų atribojimą nuo tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT, nors dar prieš kelias dienas buvo manyta, kad tai neatsitiks.

ES šalys masiškai tiekia Ukrainai ginklus, net ketina siųsti naikintuvų, leidžia savo piliečiams vykti kovoti į Ukrainą, skirs 450 mln. eurų ginklams įsigyti. Nežinia, kaip Maskva reaguos į šią netikėtą ir didžiulę paramą, ar ji griebsis ypatingų priemonių užkirsti kelią šiai talkai, stabdys dujų tiekimą? Nežinia, kiek šios technikos pasieks Ukrainą ir kiek Ukrainos ginklų sunaikinta, bet Ukraina, ko gero, greitai turės nemažiau modernios karinės technikos negu karo pradžioje.

Ilgus metus kai kurios šalys priekaištavo Vokietijai, kad ji pataikauja Rusijai, pritaria dujotiekio „Nord Stream II“ statybai, neteikia karinės paramos Ukrainai. Tie priekaištai didele dalimi buvo nepagrįsti. Vokietija negali pamiršti, iš tiesų privalo nepamiršti, kad ji atsakinga už 20 milijonų sovietų piliečių žūtį per Antrąjį pasaulinį karą. Jos žodžiai ir veiksmai, skirtingai nuo Lietuvos, veikia pasaulį ir jo politiką, negalima jais neatsakingai švaistytis. Dėl invazijos radikaliai pakito Berlyno laikysena. Ji perduos Ukrainai 1 tūkst. prieštankinės ginkluotės ir 500 „Stinger“ raketų, nedelsdama įsteigs 100 mlrd. eurų fondą savo ginkluotosioms pajėgoms stiprinti.

Ne visi politikai ir stebėtojai patenkinti Vakarų reakcija. Buvusi prezidentė D. Grybauskaitė ketvirtadienį Feisbuke paskelbė, kad „KARO NUSIKALTĖLIS gali būti sustabdytas tik mūšio lauke…Todėl baikite virpinti orą tuščiais plepalais, o imkitės realių veiksmų.“ Ar ji siūlo tučtuojau į Ukrainą permesti Geležinio Vilko brigadą? Panašiai galvoja žinomas JAV užsienio politikos specialistas Johnas Boltonas, kuris pasakė, kad „Briuselyje daug kas griežtai kalba (tough talk). Bet visi tie griežti pasisakymai nenupirks tau puodelio kavos.“ Amerika esą prieš kelis mėnesius turėjo dislokuoti karius į Ukrainą, kad veiktų kaip atgrasymo priemonė, dabar jau per vėlu. Karingasis Boltonas per Vietnamo karą sąmoningai vengė tarnauti kariuomenėje.

Šitokie kovingi Grybauskaitės ir Boltono pasisakymai kaip tik yra orą virpinantys tušti plepalai, nes NATO negali rizikuoti karine konfrontacija su Rusija. Prieš kelis dienas Putinas grasino branduoliniais ginklais sakydamas, kad „kas bandys mums trukdyti, o juolab kelti grėsmes mūsų šaliai ir žmonėms, turėtų žinoti, kad Rusijos atsakas bus nedelsiant. Ir tai prives prie tokių pasekmių, su kuriomis niekada nebuvote susidūrę savo istorijoje.“ Sekmadienį jis įsakė padidinti Rusijos branduolinių ginklų parengties stovį. Dažnos kalbos apie branduolinių ginklų naudojimą reiškia, kad jis dažnai apie juos galvoja, o tai yra nerimą keliantis reiškinys.

Invazija į Ukrainą aiškiai skiriasi nuo kitų Rusijos karinių veiksmų. Pietų Osetijoje Rusija perėjo į puolimą tik po to, kai Gruzijos kariuomenė užpuolė Cchinvali ir po penkių dienų sustabdė savo puolimą, nors kelias į Tbilisį buvo atviras. 2014 m. Kryme ir Donbase Rusijos valdžia griebėsi apgaulės, siekdama sudaryti įspūdį, kad vietos gyventojai sukilo prieš Ukrainos vyriausybę. Šį kartą agresija akivaizdi. Tai reikšmingas eskalavimas, kuris rodo, jog Putinas atsisakė savo ankstesnio atsargaus požiūrio į karines avantiūras. Vis dėlto Rusija neperžengė svarbiausios raudonosios linijos Europoje – ji nepuolė NATO šalies.

Dabar reiškiami nuogąstavimai, kad visos Rytų Europos šalys gali tapti taikiniais, nes Putinas reikalauja, kad NATO išvestų savo kariuomenę iš Rytų Europos ir atkurtų karinę padėtį, buvusią 1997 metais. Esu linkęs santūriau vertinti padėtį. Neapgalvoti Rusijos veiksmai sustiprino NATO įsipareigojimą laikytis 5 straipsnio (Bidenas sakė, kad JAV kartu su mūsų sąjungininkais gins kiekvieną NATO teritorijos centimetrą), padidino jos narių solidarumą, padrąsino svyruojančius. NATO šalys ne tik didins karines išlaidas, bet dislokuos daugiau karių Rytų Europos šalyse, veikiausiai užtikrins nuolatinį jų buvimą.

Ankstesnis JAV atsisakymas tai daryti buvo grindžiamas atgrasymo politikos logika. Karių skaičius neturi lemiamo vaidmens. Net penkių tūkstančių NATO karių Lietuvoje nepakaktų sustabdyti ryžtingesnio Rusijos antpuolio. Ir per Šaltąjį karą niekas nemanė, kad tie keli tūkstančiai JAV karių, kurie buvo Berlyne, gebėtų atremti šimtatūkstantinių sovietų ir rytų Vokietijos ginkluotųjų pajėgų puolimą. Vakarų kareiviai atliko sprogdiklio laido vaidmenį. Puolant Berlyną, būtų puolami ir jie, tad JAV būtų priversta reaguoti ir pulti sovietų karius. Kai XX a. pradžioje britai klausė, kiek karių jie turėtų pasiųsti į Prancūziją karo atveju, didysis karvedys generolas Foch atsakė, kad reikia tik vieno, o mes užtikrinsime, kad jis būtų nukautas, taigi, kad bus sukuriamos aplinkybės, kurios priverstų Jungtinę Karalystę įsitraukti į karą.

Atgrasymas veiksmingas tik tuo atveju, kai abi pusės racionalios ir panašiai vertina poelgių pasekmes. Ukraina svarbiau Rusijai negu Vakarams, tad Maskva buvo gana tikra, kad Vakarai jai nusileis. Lietuva ir kitos Baltijos šalys svarbesnės JAV negu Maskvai, nes jas gindamas Vašingtonas gintų ir NATO. Putino liguistas Ukrainos istorijos vaizdavimas, jo sprendimas ją pulti net žinant, kiek tai brangiai kainuos Rusijai, jo žvanginimas ginklais, užuominos apie savo branduolinį arsenalą ir galimą jo panaudojimą kelia abejonių dėl jo racionalumo ir galimų veiksmų. Šiomis aplinkybėmis gausesnis nuolatinių karių dislokavimas ne tik ramina vietos gyventojus, bet signalizuoja Putinui nepakitusį JAV ir NATO ryžtą ginti Lietuvą ir kitas Baltijos šalis

Perspausdinta iš delfi.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.