Uždaryti
2020-12-01 14:28:28
2020-11-11 00:00:00

Nuo lapkričio 11 d.  biblioteka paslaugas teikia nuotoliniu būdu. Daugiau informacijos rasite čia

 

Kęstutis Girnius. Senukai – naujieji raupsuotieji

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga mėgsta kalbėti, ir šį savo pomėgį tenkina su kaupu. Kalba apie daug ką, bet viena jo mėgstamiausių temų – tai pamokymai ir raginimai rizikos grupės nariams neišeiti iš namų. Jis kasdien grįžta prie šios temos.

Antai, antradienį ministras pabrėžė, kad rekomendacija senjorams nebendrauti su savo vaikais ar anūkais gali išlikti ilgą laiką, nes nesant vaistų ir vakcinos rizikos grupės asmenims virusas išlieka labai pavojingas.

Sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje Veryga sako, kad „mano prašymas likti namie, neiti į parduotuves vis dar šimtu procentų galioja tiems, kurie yra vyresnio amžiaus, taip pat sergantiesiems lėtinėmis ligomis.

Šiuo metu negali būti jokių svarbesnių dalykų nei išlikti sveikiems. To asmeniškai prašau, rūpindamasis Jumis visais“.

Skeptiškai vertinu geradarius, skelbiančius, jog rūpinasi visais. Toks rūpestis, jei jis egzistuoja, turi būti reiškiamas darbais, o ne žodžiais.

Jei rūpinamasi senukais, tai kovo pradžioje turėjo būti atliktas išsamus visų slaugos namų patikrinimas, siekiant užtikrinti kad ten laikomasi visų saugos reikalavimų, ir parengiant planus, kaip apsaugoti pacientus, tarp kito ko ir pervežant kitur, jei namuose pradėtų plisti koronavirusas. Kiek žinau, to nebuvo.

„Rūpinimasis“ rizikos grupe tapo beveik universaliu reiškiniu. Bene ant kiekvienos parduotuvės durų priklijuotas lapelis, kuria rašoma, jog nerekomenduojama lankytis vyresniems nei 60 m. ir kitoms rizikos grupėms priklausantiems asmenims (remiantis LR sveikatos apsaugos ministro 2020 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. V-483). Panašų mačiau ant kirpyklos durų, kai šeštadienį ėjau apsikirpti.

Verygos raginimas yra tik rekomendacija, nesi baudžiamas, jei jos nepaisai.

Bet šie nesiliaujantys mokymai senukams neišeiti iš namų, vengti viešų vietų nelieka be poveikio. Išgąsdinti Verygos pamokslavimų, vieni pasiliks namie net puikią pavasario dieną. Antri neišeis laukan, manydami, kad pavyzdiniai piliečiai turi elgtis taip, kaip valdžia nurodo.

Treti tupės namie, nenorėdami būti laikomi savanaudžiais, kurie pirmenybę teikia ne bendram gėriui, bet savo užgaidoms.

Kyla nemaža tikimybė, jog rizikos grupės nariai save traktuos ir bus traktuojami kaip raupsuotieji, kurie neturėtų būti ir vaikščioti ten, kur būna paprasti žmones.

Apskritai daugelis senukų yra vieniši, dabar jie raginami tapti dar vienišesniais. Jie turi izoliuotis, tapti nematomais, kuo jie ir taps, jei paklus Verygos rekomendacijoms. Tiek dėl orios senatvės.

Noras radikaliai izoliuoti senukus būtų suprantamas, jei jie keltų ypatingą grėsmę kitiems, itin agresyviai platintų koronavirusą, o jų skleidžiamas užkratas būtų pavojingesnis ir agresyvesnis negu kitos rūšys. Bet tai neįrodyta. Virusas yra itin pavojingas patiems senjorams, o ne kad senjorai pavojingi kitiems.

Praeitą savaitę Švedijos valstybinis epidemiologas Andersas Tegnellas pripažino, kad iki šiol šalyje nuo viruso mirė 2144 žmonės, iš jų net 86 procentai buvo vyresni nei 70 metų. Tai stulbinanti statistika, kurią turėtų žinoti kiekvienas senjoras. Jei jis užsikrės, viskas gali baigtis labai blogai.

Bet senukai lieka žmonėmis. Kol jie tiesiogiai nepakenkia kitiems ar nestato jų į ypatingą pavojų, jie turi teisę gyventi pagal savo nuožiūrą ir spręsti, kaip jie elgsis ir kiek jie pasiryžę rizikuoti. Tie, kurie mano à la Veryga, jog nėra jokių svarbesnių dalykų nei išlikti sveikiems, gali sėdėti namie, paprašyti kaimynus juos aprūpinti maistu, išnešti šiukšles. Čia jų pasirinkimas.

Man sveikata svarbi, bet ji ne tokia svarbi, kad bijočiau normaliai gyventi, kad leisčiau baimei viską užgožti, kad nežengčiau nė vieno žingsnio, neapskaičiavęs galimos rizikos. Žmogaus autonomija, teisė elgtis kaip nori ir nusimano ne mažiau svarbi negu sveikata, ypač jei jau esi ilgai gyvenęs.

Ketinu skristi į JAV aplankyti vaikus, nors dešimt valandų sėdėti lėktuve „pavojinga“. Būtų baisu, jei susirgčiau, bet būtų dar baisiau, jei Verygos įbaugintas, atsisakyčiau kelionių, savanoriškai sau taikyčiau namų areštą, tapčiau savo baimių įkaitu, ir kaip kalinys gyvenimą stebėčiau pro langą.

Vienas pažįstamas, gindamas Verygos politiką, nurodė, kad jei daug senukų susirgtų ir pripildytų ligonines, sveikatos sistema gal būtų užlaužta, nukentėtų jaunesni pacientai, kuriems neliktų vietos. Be to, toks gydymas brangiai kainuotų. Bet Lietuvoje ligoninės nėra perpildytos sergančiais koronavirusu, tad laisvų lovų gana.

Jei staiga įvyktų itin didelis viruso protrūkis, tad būtų galima prašyti senjorus labiau saugotis. O jei senukas suserga ir miršta, tai gydymo išlaidas iš dalies padengs jam nebemokama pensija.

Apmaudu, kad Katalikų bažnyčia nutarė šokti pagal Verygos dūdą ir karantino švelninimo sąlygomis ragino tikinčiuosius, priklausančius rizikos grupei, toliau nesilankyti bažnyčiose, mišias stebėti internetu.

Bažnyčios ypač savaitės dienomis gana tuščios, tad susirinkę lengvai galėtų laikytis reikalaujamo socialinio atstumo, juolab, kad vyresnio amžiaus tikintieji, ko gero, drausmingesni negu įvairiose vietose besilankantys jaunesnieji. Kaip gali jaustis senukas, okupacijos metais uoliai lankęs bažnyčią ir rizikavęs valdžios nemalone, kai dabar vyskupas ir klebonas sako, kad nevalia eiti į bažnyčią.

Krizės pradžioje Vyriausybė turėjo griebtis įvairių priemonių viruso plėtrai užkirsti kelią, net jei jos buvo sunkiai suderinamos su konstitucijos užtikrintomis teisėmis.

Dabar krizė suvaldoma, tai laikas persvarstyti šiuos žingsnius, kai kurių jų atsisakyti, kitus tvirčiau įteisinti. Reikia tartis su epidemiologais dėl geriausių būdų epidemijai įveikti, o ne tik pasikliauti politikuojančio mediko nuojauta.

Neabejoju, kad dar kurį laiką reikės dėvėti kaukės, laikytis atstumo. Gal reikia retkarčiais priminti senukams būti atsargiems, bet reikia nutraukti Verygos sovietinio pobūdžio propagandos kampaniją, kuri išskiria ir žemina senukus, aiškindama, kad jie privalo vieni tūnoti savo butuose.