Uždaryti
2020-11-30 07:37:14
2020-11-11 00:00:00

Nuo lapkričio 11 d.  biblioteka paslaugas teikia nuotoliniu būdu. Daugiau informacijos rasite čia

 

Kęstutis Girnius. Kaip pokyčiai JAV politikoje paveiks Lietuvą?

Kinta JAV užsienio politika, ir ne tik dėl to, kad prezidentas Donaldas Trumpas itin mažai žino apie pasaulį, juo nesidomi ir nuolat didžiuojasi, kad nuosekliai skiria pirmenybę JAV interesams. Pagrindinė pokyčių priežastis yra tai, kad smunkant JAV karinei ir ūkinei galiai, Vašingtonas nebėra vienpolio pasaulio hegemonas.

JAV tebeturi didžiausią pasaulio ūkį ir galingiausias ginkluotąsias pajėgas, bet Kinija pradeda pasivyti abejose srityse. Vašingtono susirūpinimą rodo, jos atkaklios pastangos įtikinti draugiškas šalis neleisti Kinijos bendrovei „Huawei“ dalyvauti, kuriant penktosios kartos (5G) mobiliojo ryšio infrastruktūrą.

Nuogąstaujama, kad „Huawei“ produktų įdiegimas leistų Kinijos žvalgybai šnipinėti.

Neseniai vykusioje Miuncheno saugumo konferencijoje ir kitomis progomis atsakingi pareigūnai, kaip valstybės sekretorius M. Pompeo, grasina nesidalyti savo žvalgybos surinktais duomenimis su „Huawei“ naudojančiais sąjungininkais.

Gynybos ministras M. Esperis įspėjo, jog JAV raginimų nepaisymas gali sukelti „realią grėsmę“ NATO. Miunchene Atstovų rūmų pirmininkė N. Pelosi kalbėjo panašiai, tuo leisdama suprasti, kad Demokratų ir Respublikonų partijos yra vieningos šiuo klausimu, ir kad JAV pozicija nepasikeis, jei demokratai laimėtų šių metų prezidento rinkimus.

Vašingtonas stengiasi paversti nutarimą vartoti „Huawei“ technologijas savotišku ištikimybės JAV testu. Kol kas rezultatai ne itin džiugina. Estija ir Lenkija įsipareigojo nepirkti „Huawei“ 5G komponentų. Lietuva veikiausiai darys tą patį. Jungtinė Karalystė (JK) leido, ir Vokietija, ko gero, leis „Huawei“ dalyvauti plėtojant 5G tinklus, išskyrus itin svarbią pagrindinę infrastruktūrą. Ir kitos šalys gali nutarti įsigyti pigesnius „Huawei“ produktus, nes jos, kaip ir JAV, pasikliauja šūkiu „Pirmiausia mano šalis“. Būtų apmaudu, jei tarp „naujos“ ir „senos“ Europos atsirastų tokia takoskyra, kuri atsivėrė dėl Irako invazijos.

Populiarioji žiniasklaida mažiau dėmesio skiria augančiai Kinijos kariniai galiai. Pekinas jau yra pavertęs Pietų Kinijos jūrą jos interesų sferos dalimi.

Nors JAV kariniai laivai kartais demonstratyviai joje plaukioja, siekdama pabrėžti, kad dar nesusitaikyta su Pekino mėginimu jūra paversti savo „ežerėliu“, vargu ar JAV geba mesti rimtą iššūkį Kinijos dominavimui. 2019 m. du atsakingi Pentagono pareigūnai paviešino lig tol slaptą informaciją apie karo veiksmų modeliavimo (war games) rezultatus. 18 iš 18 atvejų, kuriuose buvo varžomasi su Kinija Taivano sąsiauryje, JAV pralaimėjo.

Įvairios priežastys skatina JAV atsitraukimą (retrenchment). Nors ūkis jau dešimtmetį nuosekliai auga, didėja biudžeto deficitas, apleista infrastruktūra, smarkiai plinta socialinė nelygybė. Didelį vaidmenį suvaidina du pralaimėti karai Afganistane ir Irake. Kitaip NEgalima apibūdinti jų rezultatų. Obama pradėjo pasitraukimą, Trumpas jį tęsia.

Atsitraukimo apimtis dar nenustatyta. Įtakingas Harvardo universiteto politologas Grahamas Allisonas rašo, kad aljansai neturėtų būti amžini. Vašingtonas turi nustatyti, kiek kiekvienas partneris ir sąjungininkas, ar tai būtų Pakistanas, Tailandas, Latvija ar Saudo Arabija, didina JAV saugumą ir gerovę, kokias grėsmes jis sukelia, ir kiek tai kainuoja. Ir atsisakytų tų, kurių kaštai didesni už naudą. Jis siūlo įsivaizduoti šį scenarijų.

Jei reaguodama į Rygos laivų statyklos rusų darbininkų maištą Latvijos vyriausybė imasi priemonių prieš vietos rusus, tuo paskatindama Rusiją aneksuoti dalį Latvijos (Krymas 2.0 ), ar NATO tučtuojau pradėtų ar turėtų pradėti karinius veiksmus, kaip reikalauja sutarties penktasis straipsnis? Pasak Allisono, nėra nedviprasmiško atsakymo į šiuos klausimus, tad laikas JAV savo partneriams ir sąjungininkams taikyti streso testus, panašius į tuos, kurie bankai turėjo išlaikyti po 2008 m. finansinės krizės.

Latvija veikiausiai neišlaikytų griežtos kaštų-naudos analizės; minusai gana aiškūs, pliusai gana migloti. Bet Latvija, kaip ir Lietuva, neegzistuoja vakuume. Ji yra NATO narė. Jei NATO narei nebesuteikiamos saugumo garantijos, tai pakertami visos santarvės pagrindai, o NATO yra svarbiausia ir JAV itin naudinga santarvė. Tad Latvija neatsiras už borto.

Lygiagrečiai su kariniu ir diplomatiniu atsitraukimu JAV vykdo agresyvią finansinę ir ūkinę politiką. kuria siekiama sudrausminti sąjungininkus ir bausti oponentas.

Mėginimas užkirsti kelią „Huawei“ 5G produktų vartojimui yra tik vienas JAV ūkio politikos arsenalo elementas.

Vašingtonas vienašališkai nutraukė savo dalyvavimą sutartyje, kuria buvo siekiama riboti Irano branduolinę programą, grasindamas rimtomis piniginėmis baudomis visoms bendrovėms, labiausiai europietiškoms, kurios toliau prekiaus su Iranu. Grasinimai tučtuojau pakirto prekybą.

Panašios priemonės buvo taikomos firmoms, dalyvaujančioms dujotiekio „Nord Stream 2“ tiesime. Jungtinių Valstijų energetikos sekretorius D. Brouillette‘as neseniai džiaugėsi, kad JAV sankcijoms pavyko sužlugdyti „Nord Stream 2“ projektą. D. Brouilette‘as, ko gero, per anksti atidarė šampano butelį, bet toks atviras sąjungininko energetikos projekto žlugdymas yra be precedento.

Nepraeina nė savaitė be naujo Trumpo grasinimo įvesti aukštus muitus ES prekėms, ypač automobiliams.

Kol kas ES kritikuoja JAV taikomas baudas, bet nesiima priemonių joms neutralizuoti arba įvesti savo kontrpriemones, nors Prancūzijos ir kelių kitų ES šalių planai apmokestinti didžiąsias JAV technologijų bendroves yra išimtis.

Šiuo metu ES yra sutrikusi, neturi jokių vadovų, išskyrus Prancūzijos E. Macroną, kurio planai nuosekliai ignoruojami. Jei ES šalys tebeturi bent kiek savigarbos, jos anksčiau ar vėliau pabus ir priešinsis Vašingtono pastangoms jas ūkiškai ir finansiškai šokdinti. Tada Lietuva atsiras nepatogioje padėtyje, kurioje turės rinktis kurią pusę palaikyti.

Tokiais konflikto atvejais Lietuva paprastai palaiko JAV. L. Linkevičius ir kai kurie kiti Lietuvos pareigūnai didžiuojasi turintys puikius ryšius aukštuose JAV sluoksniuose. Jei tų ryšių būta, jau laikas juos panaudoti, šiems pareigūnams pabrėžiant, kad vienašališki Vašingtono veiksmai gali į jį patį atsigręžti.

Perspausdinta iš delfi.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.