Justinas Lingevičius. Istorinis Europos Sąjungos žingsnis
Vasario pradžioje ES valstybės narės patvirtino Reglamentą dėl dirbtinio intelekto, dar vadinamą Dirbtinio intelekto aktu. Nors dar liko formalūs patvirtinimai Europos Parlamente, po beveik trejus metus trukusių tarpinstitucinių derybų šis teisės aktas tampa svarbiu precedentu, žyminčiu įsibėgėjančias tarptautines pastangas reaguoti į su dirbtiniu intelektu siejamus iššūkius.
Nuo pat šio akto pasiūlymo 2021 m. pavasarį dokumentas traukė daug dėmesio ir kėlė diskusijas dėl keleto priežasčių. Tai iki šiol pirmas pasaulyje patvirtintas teisės aktas, reguliuojantis dirbtinio intelekto panaudojimo būdus pagal galimas rizikas. Iki šiol įvairios valstybės ar organizacijos skelbė savo strategijas, gaires ir principus, nei ėmėsi teisinio reguliavimo. Todėl nenuostabu, kad ES lyderės ir lyderiai derybų pabaigoje skubėjo pasiektą susitarimą skelbti istoriniu, pavyzdiniu ir pirmuoju pasaulyje. Neslepiamos ambicijos ir lūkesčiai, kad Dirbtinio intelekto aktas paveiks diskusijas ir politikos formavimąsi ir tarptautiniu lygiu.
Taigi šalia ES skaitmeninės darbotvarkės svarbi ir geopolitika. ES, kartu su JAV ir Kinija, laikoma viena iš pagrindinių tarptautinių veikėjų, formuojančių dirbtinio intelekto politiką. Kolumbijos universiteto profesorė Anu Bradford visas tris netgi pavadino „skaitmeninėmis imperijomis“, siūlančiomis savitus skaitmenizavimo režimus. Šiame kontekste ES priimtas Dirbtinio intelekto aktas laikomas labiausiai europietiška galios forma.
Kitaip tariant, Europos Komisija, suprasdama, kad Europa neturi savo Silicio slėnio, siekia formuoti ES įtaką per taisyklių kūrimą ir siekį, kad ES norinčios veikti įmonės turės prie jų prisitaikyti. Toks siekis vėlgi paremtas lūkesčiu, kad ES pavyks pakartoti 2016 m. priimto BDAR sėkmę ir sukurti „Briuselio efektą“, kai ES reguliavimu pasekė kitos valstybės. Tačiau didysis iššūkis – skirtingai nei duomenų apsaugos atveju, diskusijose dėl dirbtinio intelekto valstybės ir tarptautinės organizacijos aktyviai formuoja savo pačių požiūrius ir taip pat tikisi paveikti tarptautines diskusijas sau palankia kryptimi.
Buvimas pirmąja, būsimų taikymo sėkmių ir klaidų pavyzdžiai, žinoma, išlaikys ES kaip vieną svarbiausių dirbtinio intelekto politiką formuojančių veikėjų. Tačiau tai dar negarantuoja, kad ES siūlomas modelis bus plačiai priimtinas. Vienas jau dabar matomų tokio iššūkio pavyzdžių – pozicijų išsiskyrimas dėl dirbtinio intelekto reguliavimo apimties tarp bendraminčių JAV ir ES. Kol kas pasiektas ribotas progresas JAV ir ES prekybos ir technologijų taryboje, kur dirbtinis intelektas yra vienas iš pagrindinių šio formato klausimų.
JAV nori išlaikyti į rinką orientuotą modelį, kuriame tikisi daugiau pačių įmonių savireguliacijos arba savanoriško prisijungimo prie rizikų valdymo, panašus principas siūlomas ir G7 2023 m. patvirtintame Dirbtinio intelekto pagrindinių principų ir elgesio kodekse. Iki šiol paskelbti JAV dirbtiniam intelektui skirti strateginiai dokumentai itin remiasi nacionalinio saugumo ir kariniu argumentais. ES atveju karinis dėmuo eliminuotas iš teisės akto apimties kaip valstybių narių kompetencija.
Dirbtinio intelekto aktas taip pat kritikuotas skirtingų interesų atstovų. Nors ES lyderės ir lyderiai kalbėjo apie siekiamą pusiausvyrą tarp inovacijų skatinimo ir žmogaus teisių ir laisvių apsaugos, abi pusės toliau kelia savo nuogąstavimus. Verslo asociacijoms – ar šis reguliavimas nekirs per inovacijas ir technologinį tobulėjimą, ar ES bus patraukli investuotojams, galų gale, ar atsilaikys konkurencinėje kovoje prieš JAV ir Kiniją. Žmogaus teises ginančioms organizacijoms – ar nenusileista verslo spaudimui ir nepalikta per daug erdvės interpretacijai dėl galimos žalos ir jos valdymo.
Taigi nors pozicija gali skirtis nuo atstovaujamų interesų, visgi svarbu akcentuoti, kad pamatiniai ES dirbtinio intelekto reguliavimo principai – technologijos naudojimo atitikimas teisės viršenybės ir demokratijos normoms. Atlikti skirtingų valstybių ir organizacijų dirbtinio intelekto strategijų tyrimai rodo, kad jos ne tik apie skaitmeninę politiką, tačiau įtraukia gerokai platesnius visuomenių, politinės ir ekonominės santvarkų vaizdinius technologinės transformacijos kontekste. Todėl šiuo reguliavimu kuriamas europietiškas požiūris, pabrėžiantis žmogaus teisių, skaidrumo, į žmogų orientuotos technologijos principus, kelia lūkesčius, kad bus išvengtos ar bent minimizuotos autoritariniuose režimuose plintančios sekimo, biometrinių duomenų rinkimo ar dezinformacijos praktikos. Bent jau iš piliečio perspektyvos Dirbtinio intelekto aktas kartu atrodo kaip ir savotiškas pažadas, kad eskaluojamoje konkurencijoje ar varžybose dėl ateities skaitmeninės galios pamatiniai demokratijos, žmogaus laisvių ir teisių principai nebus kompromisiniai.
Nemažu iššūkiu taps ir pats Dirbtinio intelekto akto įgyvendinimas. Teisės aktas pasiūlo keturias rizikų kategorijas – nepriimtinas, aukštas, ribotas ir minimalias. Kuo didesnė galima žala sveikatai, saugumui ir pamatinėms teisėms, tuo aukštesnis rizikos lygis – tuo griežtesnis dirbtinio intelekto panaudojimo reguliavimas. Nepriimtinų rizikų atveju toks panaudojimas apskritai uždraudžiamas, todėl didelis dėmesys – aukštoms rizikoms ir jų valdymui. Turint mintyje, kad rizikos įvertinimas turės įvykti prieš sertifikuojant produktą, svarbus klausimas, kaip galima žala bus įvertinama ir kaip nustatoma skirtis tarp skirtingų rizikos kategorijų.
Mano atliekamam tyrimui kalbinti ES institucijų atstovai pripažino, kad atsakymas dar turės būti surastas įgyvendinant teisės aktą. Tam kuriama ir institucinė bazė. Sausio pabaigoje Europos Komisija paskelbė steigianti Europinį dirbtinio intelekto biurą, kuris veiks kaip skėtinė institucija, prižiūrinti įgyvendinimo procesą. Kiekviena valstybė narė turės įsteigti savo nacionalinę įstaigą, besirūpinančią rizikos vertinimais ir bendradarbiaujančią su interesų grupėmis. Bus įdomu išgirsti, kokį tokios įstaigos formatą pasiūlys Lietuvoje už Dirbtinio intelekto akto įgyvendinimą atsakinga Ekonomikos ir inovacijų ministerija.
Galiausiai, kai 2021 m. pavasarį Europos Komisija pateikė Dirbtinio intelekto akto pasiūlymą, tokie įrankiai kaip „ChatGPT“ dar nesimatė horizonte. Nors teisės akto architektai teigia, kad jis turėtų būti atsparus ateities pokyčiams, visgi ES neišvengiamai susidurs su sparčiai „judančio taikinio“ iššūkiu. Taigi Dirbtinio intelekto akto aktualumas ir efektyvumas tobulėjant technologijai, taip pat ES institucijų sugebėjimas greitai susitarti dėl teisės akto pokyčių ar papildymų gali būti labai svarbiais skaitmeninės imperijos įtakos išbandymais.
Perspausdinta iš lrt.lt
Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.
