Uždaryti
2020-11-26 01:17:35
2020-11-10 00:00:00

Visuotinio karantino metu VU TSPMI administracija atsižvelgiant į esančias rekomendacijas dirba nuotoliniu būdu. Su administracija galite susisiekti šiais numeriais: studijų klausimais kreiptis tel.: 8 (5) 251 4135, kitais klausimais tel.: 8 (5) 251 4130. Jei jums reikalinga gyva konsultacija, kviečiame iš anksto susiderinti susitikimą susiderinti el. paštu.

2020-11-26 01:17:35
2020-11-11 00:00:00

Nuo lapkričio 11 d.  biblioteka paslaugas teikia nuotoliniu būdu. Daugiau informacijos rasite čia

 

Ieva Petronytė-Urbonavičienė. Demokratiją kuriame pagal savo skonį

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoja, Pilietinės visuomenės instituto direktorė Ieva PETRONYTĖ-URBONAVIČIENĖ teigia, kad stiprios rankos ilgesio negalima priskirti prie praeities traumų, tokie pokyčiai vyksta ir globaliu mastu, net demokratijos forposte Jungtinėse Amerikos Valstijose.

-Ką manote apie Vidurio ir Rytų Europos šalių demokratijos suvokimo tyrimo rezultatus?

– Mane maloniai nustebino, kad mes neatrodome labai blogai. Padėtis po truputį gerėja, nors problemų, žinoma, yra.

– Ar jūsų nenustebino, kad Lietuvos, Estijos ir Latvijos gyventojai yra nusiteikę demokratiškiau nei Vidurio Europos šalių žmonės?

– Neatrodo labai paradoksalu. Viskas priklauso nuo to, kokius dalykus lyginsime. Ir pagal objektyvius, akademinius, demokratijos parametrus Vidurio Europos šalys atrodo prasčiau, jose demokratija patiria nemažų iššūkių, o mes tokių problemų neturime. Tačiau stebina kitkas – Lenkijos ir Vengrijos gyventojai yra patenkinti savo demokratijos būkle žymiai labiau negu Lietuvos ir kitų Baltijos šalių gyventojai. Egzistuoja tokia tendencija: jei šalių lyderiai kalba apie vertybes, kurios atitinka žmonių išankstines nuostatas, į demokratijos pažeidimus jie linkę žiūrėti primerktomis akimis.

– Mūsų regiono gyventojai dar nepajuto demokratijos skonio – nesupranta, kam ji reikalinga ir kaip ja pasinaudoti?

-Tai labai klastingas momentas. Jei mes demokratijos nepajutome, tai galime ir nebepajusti, nes pasaulis smarkiai keičiasi. Jei pažiūrėtume į Jungtines Amerikos Valstijas – buvusį demokratijos etaloną, – pamatytume, kad šios valstybės piliečiai šiuo metu yra smarkiai susirūpinę demokratijos kokybe. Ir suprantama, kodėl.

– Amerikiečiai prezidentu išrinko stiprios rankos šalininką…

– Mūsų regione stipresnis ar silpnesnis stiprios rankos ilgesys visuomet buvo, o JAV atsirado. Tačiau reikėtų pabrėžti, kad tai, kas dabar vyksta Lietuvoje ir kitose posovietinėse valstybėse, ne vien okupacijos padarinys, o globalaus proceso dalis. Kai mes kartais guodžiamės, kad per lėtai vaduojamės iš istorinio paveldo, praleidžiame labai svarbų dabarties dėmenj. Jeigu lauksime, kol istorinis paveldas išnyks ir savaime tapsime demokratiški bei pilietiški, to galime ir nesulaukti. Reikia gyventi čia ir dabar ir naudotis tomis priemonėmis, kurias turime čia ir dabar, kad padėtis keistųsi.

– Gerai, kad mūsų krašte, skirtingai nei, pavyzdžiui, Rusijoje, žmonės, išgirdę žodį „demokratija“, nesipurto.

-Taip, iš tiesų demokratinį valdymą lietuviai vertina, ši nuomonė vyrauja ir kitose mūsų regiono šalyse.Tačiau jeigu imsime nagrinėti, apie kokią demokratiją kalbama, atsiras įvairių niuansų. Žmonės sutinka nukrypti nuo liberalios demokratijos, jei suvaržymai paliečia kitus žmones ar socialines grupes, tačiau nepajuntami asmeniškai. Kai kalbama apie demokratiją kaip konceptą, kad visuomenė valstybės vadeles laiko savo rankose, tuomet taip, šis valdymo būdas vertinamas labiau negu kiti.

– Gal kai kurioms šalims demokratija netinka?

-Viskas priklauso nuo demokratijos sampratos, nuo to, kokie aspektai išryškinami, nes akademiniu lygmeniu demokratija nėra vienareikšmė. Skirtingos šalys skirtingai įsivaizduoja demokratiją, bet tie vaizdiniai bendriausius demokratijos principus vis dėlto atitinka.

„Jeigu lauksime, kol istorinis paveldas išnyks ir savaime tapsime demokratiški bei pilietiški, to galime ir nesulaukti“, perspėja I. Petronytė-Urbonavičienė

-Esate Pilietinės visuomenės instituto vadovė. Kiek supratau, jo misija ir yra ta, apie ką dabar kalbame?

-Taip, Pilietinės visuomenės instituto siekis – sąmoninga, stipri, savarankiška pilietinė visuomenė Lietuvoje. Turint omenyje dabartinį politinį ir geopolitinį, informacinių kovų, melagingų naujienų, manipuliavimo mūsų nuostatomis, mąstymu kontekstą, mano galva, tai tampa ypač aktualu. Tad institutas įgyvendina įvairias tikslinėms grupėms skirtas edukacines, informacines veiklas, kuriomis siekiama ugdyti pilietiškumą, – nuo trumpų diskusijų, susitikimų iki ilgalaikių bendruomenių būrimo irjų pilietinio veikimo skatinimo projektų. Kartu stengiamės prisidėti prie palankių pilietinės visuomenės stiprėjimui sąlygų įtvirtinimo mūsų valstybėje – pavyzdžiui, įsitraukiame ir įvairiose srityse atstovaujame visapusiško pilietinio ugdymo, atviros valdžios idėjoms. Žinoma, visos instituto veiklos grindžiamos tyrimais, žiniomis, tad žinių bagažą taip pat nuolat didiname. Kasmet vertiname Lietuvos visuomenės pilietinę galią ir apskaičiuojame jos indeksą. Beje, šiemet jis – didžiausias per dešimtmetį. Šiuo metu veiklos lauką diktuoja ir artėjantys rinkimai. Kartu su partneriais – „Baltosiomis pirštinėmis“, „Žinau, ką renku“ iniciatoriais, kitomis nevyriausybinėmis organizacijomis bei valstybės institucijomis – siekiame ne tik paskatinti per busimuosius rinkimus ateiti prie balsadėžių, bet ir balsuoti atsakingai, apmąstytai, skaidriai.

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.