2022-05-27 06:12:50
2022-03-21 22:00:00

Prenumeruok VU TSPMI naujienlaiškį būsimiems(-oms) studentams(-ėms) – čia!

2022-05-27 06:12:50
2022-05-18 21:00:00

Paskelbtas VU TSPMI magistro ir politikos mokslų bakalauro baigiamųjų darbų gynimo tvarkaraštis.  Jį galite rasti čia.

2022-05-27 06:12:50
2022-05-16 21:00:00

Paskelbti pavasario semestro egzaminų tvarkaraščiai. Juos rasite čia.

Deividas Šlekys. Kvislingai Seime

Deividas Šlekys. Kvislingai Seime

Įvykiams Ukrainoje įgaunant vis didesnį pagreitį ir situacijai jau ne dienomis, bet valandomis prastėjant kartu atsiranda tam tikras aiškumas. Jeigu dar kam kilo abejonių dėl Kremliaus tikslų ir sumanymų, tai tegul pažiūri pirmadienį Kremliuje vykusio fantasmagoriško spektaklio, kurį užbaigė Putino istorijos paskaita, vaizdo įrašą.

Kalbėkime labai paprastai: Kremlius nebijo ir netgi noriai imasi karinių priemonių spręsti santykius su kaimynais ir jų draugais.

Todėl pakalbėkime apie Lietuvą ir jos gynybos politiką. Kaip jau minėjau, situacija regione įgauna tokią dinamiką, kad mažai lieka vietos interpretacijoms. Tad sunku suvokti, kaip gali šalies opozicijos atstovai teigti, kad tiesioginės grėsmės Lietuvai nėra, tad siūlymai dar šiais metais didinti gynybos biudžetą yra nepasverti ir skuboti.

Tūpčiojimo vietoje laikas baigiasi, todėl paklausiu šviesiai tiesiai: ponai Paluckai, Gaižauskai, jūs norite į šalies istorijos puslapius būti įrašyti kaip lietuviškieji kvislingai? Kai realiai matome prasidedantį karą, gal laikas nustoti būti korektiškiems ir eiti prie esminių klausimų? Ar nėra nusikalstama žaisti pigių opozicijos populistinių žaidimų tada, kada visiems reikia susitelkti?

Koks skirtumas, kas yra valdžioje, o kas – opozicijoje. Nejaugi manome, kad dabartinės valdžios retorika ir veiksmai yra pagrindinis veiksnys, dėl ko Baltarusijos autoritaras baudžia Lietuvą ir kartu kviečia Kremliaus karius nuolatinio rezidavimo? Ponai Seimo nariai, gal išlipkite iš savo smėlio dėžės ir supraskite, kad Maskva žaidžia tokio masto žaidimą, jog jokie reveransai Minskui situacijos nepakeis.

Jau dabar galime sakyti, kad de facto šiuo metu mes turime 679 kilometrų sieną ne su Baltarusija, o su Rusijos Federacija. Todėl saugumo aplinka prie mūsų sienų keičiasi iš esmės. O tai savo ruožtu reikalauja mus dar labiau susitelkti ir pasitempti stiprinant šalies gynybą.

Anot pono Palucko, nereikia kelti panikos, nes tiesioginės grėsmės nėra. Vadinasi, gynybos biudžetą reikėtų didinti tik tada, kai Rusijos raketos ir tankai būtų sustatyti 50 metrų atstumu nuo Lietuvos sienų? Negi manoma, kad kai tik patirsime tiesioginę grėsmę, nusipirksime reikalingą ginkluotę ir techniką? Pirmiausia, šios srities produkcijos neįsigysi kažkokiuose tarptautiniuose ginklų „Senukuose“. Daugeliu atvejų teks pateikti užsakymą ir laukti, kol juos pagamins. O tai gali trukti mėnesius ar metus. Tačiau net ir sulaukus šių pirkinių, reikia žinoti, kaip su jais elgtis, kaip naudoti. Tam turime paruošti personalą, jį apmokyti, organizuoti pratybas, parengti doktrinas – juk reikalinga vizija, kaip norime šiuos pajėgumus pasitelkti mūšio lauke.

Bet kuriuo atveju būtina ruoštis ir rengtis iš anksto. Atrodytų, ponas Paluckas ir jo kolegos neturi žalio supratimo, kaip veikia pasirengimas gynybai. Tokiu atveju gal gerbiami Seimo nariai galėtų truputį knygų paskaityti ir kiek rimčiau pažiūrėti į atsakomybę, kurią suteikia Seimo nario mandatas? O gal jie tiesiog populistiškai ir oportunistiškai naudojasi situacija pačiu pigiausiu būdu didintis reitingus? Tokiu atveju lieka tik pasakyti – gėda, turėkite sąžinės.

Nuo 2014 m. Lietuva padarė didžiulį progresą rengdamasi ginti valstybę. Karinių pajėgų modernizacija vyksta visu tempu ir pokyčius galima pastebėti praėjus mėnesiams, ne metams. Taip, ne visur namų darbai padaryti iki galo. Dar reikia sutelkti politinę valią dėl tokių klausimų, kaip visuotinė karo tarnyba, Šaulių sąjungos rolė ir vieta, piliečių įtraukimas ir įveiklinimas.

Bet kol sprendžiame šiuos klausimus, būtina kaip įmanoma pagreitinti karinių pajėgų modernizaciją ir pradėti jos antrąjį etapą. Todėl Krašto apsaugos ministro mintys apie gynybos biudžeto didinimą dar šiais metais yra teisingos. Suvokiant, kiek užtruks visas įsigijimo ir įsisavinimo procesas, namų darbus reikia daryti dabar.

Niekas nenori karo, tačiau Rusijos veiksmai aiškiai rodo norą, o gal net ir mėgavimąsi, grasinti kaimynams ginklu. Nesvarbu, kaip susidėlios įvykiai Ukrainoje, turime suprasti, kad saugumo aplinka nesugrįš į kažkokį ramesnį aukso amžių. Kasdien stebime gimstančią naują saugumo realybę kontinente ir turime daryti atitinkamas išvadas.

Todėl kai kurių Seimo narių pasisakymai šiais klausimais skamba labai neatsakingai. Politikai mėgsta supriešinti gynybos biudžetą su piliečių gerove. Tarsi didėjantis gynybos biudžetas atima pinigus, skirtus pensijoms, stipendijoms ir išmokoms. Niekas nekvestionuoja siekio gerinti gyvenimo kokybę šalyje. Tačiau Seimo kvislingams būtų ne pro šalį atsiminti karinę išmintį: tas, kuris nemaitina savo kariuomenės, maitina svetimą.

Perspausdinta iš lrt.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.