– Kokia tavo istorija?

Esu Miglė Viselgaitė, jau trejus metus po Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutą lakstanti bakalauro studijų studentė bei ateitininkė. Politikos mokslų studijos ir ateitininkija – du dalykai, kurie šiuo metu mane augina, džiugina ir įprasmina mano buvimą. Ilgesniąją savo gyvenimo dalį praleidau Grigiškėse – daugiakalbiame, daugiakultūriniame mieste, žavinčiame savo gamta ir  muzikos mokykla, bet keliančiam nusiminimą dėl socialinių problemų, vietos valstybės tarnautojų neveiklumo. Gal dėl to iki šiol mano akys, dėmesys ir veiklos nukrypsta ten, kur esama nemylimų, nelaukiamų, pamirštų, nusivylusių žmonių. Apie muzikos mokyklą užsiminiau ne be reikalo – nuo pat nulinės iki dvyliktos klasės čia mokiausi dainuoti, groti pianinu, mušamaisiais instrumentais, tačiau dabar suprantu, jog svarbiausios ir didžiausios pamokos buvo išmoktos ten dirbusių mokytojų dėka. Tai gebėjimo gyventi tikrai, autentiškai bei pagarbos kitam žmogui, kylančiam iš jo nelykstamos vertės, pamokos. Šios pamokos ir jų išmokę mokytojai tapo vieni pirmųjų mano gyvenimo palydovų. Tokius gyvenimo palydovus sutinku studijose, savanorystėse, kitose veiklose iki šiol ir dėl to jaučiuosi labai apdovanota. Aštuntoje klasėje (kai dar pankavau) susipažinau su ateitininkais (kurie visai nebuvo panašūs į pankus), kurie iš esmės pakeitė mano gyvenimą ir galiausiai nuvedė mane iki TSPMI durų.

– Kodėl pasirinkai studijuoti TSPMI? Kaip sekasi studijuoti?​ Ką patyrei studijų laikotarpiu?​

Apie TSPMI sužinojau pradėjusi važinėti į moksleivių ateitininkų akademijas – labai stiprų akademinį renginį, nestokojantį kūrybinio polėkio. Taip nutiko, jog pirmieji mano akademijos vadovai buvo TSPMI studentai, o jų politikos mokslų studentų tapatybę tada išdavė ne tik tamsiai mėlyni džemperiai, ant kurių baltavo penkios raidės, bet ir mąstymo plotis ir gylis, įdomūs asmeniniai pokalbiai, o kiek vėliau – jų skaitomos paskaitos. Norėjau būti tokia kaip jie, nors ir atrodė, jog tai neįmanoma. Tolimesni pokalbiai, kelios TSPMI paklausytos paskaitos ir tokie komentarai kaip: „Jei nežinai, kur stoti, tai TSPMI tau yra geriausia vieta, nes joje gali gauti puikų išsilavinimą“ ir aš jau TSPMI fanė, kuri geriau jau stos į TSPMI kol pavyks nei stos kur kitur. Iš tiesų šis pasirinkimas tapo vienu iš geriausių mano sprendimų per 22 metus. Nuo pat pradžių šios studijos man atvėrė plačias ir stebinančias pasaulio pažinimo galimybes, dalijo ir dalija įrankius, kurių dėka po truputį pati galiu tyrinėti, analizuoti politinius, socialinius, ekonominius reiškinius, stebėtis pasaulio sudėtingumu, įvairove. Čia aš vėl sutikau žmones, kurie, kaip prieš tai minėti muzikos mokytojai, moko gyventi autentiškai, gerbti kitą kaip asmenį. Čia esama tų, kurie savo pavyzdžiu skatina tave ieškoti, klausti, abejoti, kritikuoti, stebėtis ir kurti.

​​​- ​Kas tave įkvepia? Galbūt be mokymosi užsiimi veikla, kurioje matai didelės prasmės, kuri padeda tau tobulėti?​

Mane įkvepia TSPMI dėstytojai, jų išmintis ir pagarba kitam (niekad, matyt, nepamiršiu, kai į kelių dienų pirmakursį dėstytojai kreipiasi JŪS), tarpukario ir šių laikų ateitininkai, taip pat kiti tarnaujantys, drąsūs, dėl Lietuvos ir bendrojo gėrio besidarbuojantys žmonės ir tie, kurie dažnai nebūna įvertinti, bet, nepaisant to, daro paprastus, bet labai reikalingus darbus. Džiaugiuosi savanoryste ir kitomis veiklomis, kurios mane augina. Tai – savanorystė VA Caritas socialinės pagalbos ir integracijos centre „Betanija“, Valstybės pažinimo centre, ateitininkų akademijose, stovyklose, laidų jaunimui vedimas Marijos radijuje, veikla neseniai su TSPMI bičiuliais įkurtame šv. Tomo Moro klube.

– Papasakok įdomią ar smagią istoriją, įvykusią TSPMI​.

Įsimintiniausios istorijos, kurias atsimenu, radosi TSPMI organizuojamose mokslinėse eskpedicijose. Tikrai atmintyje įstrigs su TSPMI studentais, alumnais ir dėstytojomis praleistos vasaros akimirkos įvairių Lietuvos kraštų miesteliuose imant interviu, gaminant vakarienes, lankant svarbias tų kraštų vietas, vakarais dalijantis įspūdžiais iš interviu, dainuojant liaudies dainas, šnekučiuojantis apie tai, apie ką galbūt nedrįstum paklausti tarp TSPMI sienų. Visa tai man tik patvirtina, jog universiteto dvasia TSPMI tikrai niekur nedingo.