Uždaryti
Visi VU TSPMI žmonės

Kateryna Kistol

VU TSPMI bakalauro programos studentė

– Kokia tavo istorija?

Esu Kateryna, ukrainietė, gyvenu Vilniuje nuo 2013 m., mokausi TSPMI jau antrus metus. Draugai ir pažįstami dažnai klausia, kaip ir kodėl aš atsidūriau čia, Lietuvoje, ir per kiek laiko išmokau lietuvių kalbą. Turiu pripažinti, kad mano istorija yra kiek neįprasta ir net keista, kadangi iš pradžių Lietuva man buvo tik nauja gyvenimo vieta, kur atvažiavau dėl darbo, o  tik vėliau tapo naujais namais.

– Kodėl pasirinkai studijuoti TSPMI? Kaip sekasi studijuoti?

Kai Ukrainoje prasidėjo pilietinių akcijų banga prieš V.Janukovyčiaus režimą, kuri vėliau peraugo į Orumo revoliuciją, aš, būdama čia, negalėjau dalyvauti tiesiogiai, tačiau kartu su bendraminčiais pradėjau aktyviai rengti akcijas, įsitraukiau į visuomeninę veiklą. Mums atrodė labai svarbu, kad apie įvykius Kijeve žinotų Europoje, kad ukrainiečių balsas būtų girdimas ir čia, todėl ir stengėmės į tai atkreipti dėmesį. Žinau, kad skambės garsiai, bet esu įsitikinusi, kad revoliucija įvyko ne tik Maidane, bet ir mūsų, ukrainiečių, galvose įvyko globalūs pokyčiai.

Todėl po dviejų metų darbo LNOBT (Lietuvos Nacionaliniame Operos ir Baleto Teatre), nusprendžiau priimti labai neracionalų sprendimą – palikti baleto artisto profesiją ir viso savo gyvenimo veiklą, ir pradėti mokytis visiškai naujo dalyko – politikos mokslų. Žinojau ir žinau dabar, kaip galiu prisidėti prie mano šalies kūrimo, tačiau puikiai suprasdavau, kad tam trūksta žinių. Tada ir pradėjau mokytis lietuvių kalbos, po pusmečio išlaikiau kalbos egzaminą ir įstojau į TSPMI. Žinoma, dėl sunkumų, susijusių su kalbos mokėjimu, ir to fakto, kad reikėjo labai greitai priprasti prie visiškai naujo gyvenimo tempo – sėdėjimo auditorijose ir darbu su kompiuteriu, – pirmieji metai buvo ne patys lengviausi. Iš pradžių šį naują etapą suvokdavau kaip tam tikrą eksperimentą, man buvo įdomu išbandyti savo gebėjimus, kaip, pavyzdžiui, įrodyti sau, kad galiu rašyti empirinio pobūdžio rašto darbus lietuvių kalba. Dabar jau drąsiai sakau, kad esu savo vietoje ir padariau teisingą sprendimą, nes mokytis labai įdomu, o studijų kokybė tikrai aukšta.

– Kokia papildoma veikla užsiimi studijų metu? Kokios tavo veiklos prisideda prie mūsų pasaulio kūrimo?

Manau, kad dauguma TSPMI studentų ir alumnų sutiks, kad vienas iš instituto privalumų – tai labai plataus akiračio formavimas ir kritinio mąstymo lavinimas. Studijų kursai suteikia ne vien tik profesijai reikalingas žinias, bet ir skatina taikyti jas kasdieniame gyvenime. Nors šiuo metu mokslai man yra prioritetas, stengiuosi būti kiek įmanoma aktyvesne. Šiai dienai atlieku dvi praktikas – Gynybos Paramos Fonde ir NATO Energy Security COE. Taip pat nemažai prisidedu prie Paramos Ukrainai grupės Šaulių Sąjungos veiklos, su kuria renkame paramą ukrainiečių civiliams ir kariams ATO (Antiteroristinės operacijos) zonoje, organizuojame konferencijas, akcijas bei kultūrinius renginius. Žinoma, padedu sužeistiems ukrainiečių kariams ir ATO veteranams, noriu, kad jų grįžimas į civilinį gyvenimą turėtų mažiau sunkumų. Be to, dalyvauju Ukrainos-Lietuvos įvairių kultūrinių projektų rengime ir manau, kad šių šalių santykiams – mūsų bendram istoriniam palikimui ir galimybėms plėsti bendradarbiavimą ateityje – skiriama nepakankamai dėmesio. Šiuo metu esu užsidegusi karybos ir iššūkių saugumui klausimais, įskaitant informacinį karą, energetinį ir kibersaugumą, pilietinės visuomenės atsparumą, todėl tam skiriu daugiausiai laiko ir, kalbant apie Lietuvos ir Ukrainos saugumą, darau daugiausiai, kiek galiu. Taip pat labai mėgstu mokytis kalbas, keliauti, vis dar lankau teatrą, tik dabar esu kitoje pusėje, žiūrovų salėje.

Šiandienos mano motyvacija – tai žinojimas, kad mano šalyje vyksta karas, kuris, tikėtina, užtruks ilgai, todėl noriu savo žinias ir gebėjimus pritaikyti su nauda. O kas mane stumia į priekį – tai artimųjų žmonių, draugų, taip pat ir ukrainiečių karių tikėjimas manimi. Turbūt tai motyvuoja labiausiai.