Uždaryti
Visi VU TSPMI žmonės

Johanas Baltrimas

VU TSPMI dėstytojas

Kadangi esate naujas VU TSPMI bendruomenės narys, papasakokite apie savo patirtį, kuo užsiimate ir užsiėmėte anksčiau?

Esu teisininkas, baigiau studijas VU teisės fakultete, ten pat baigiau ir doktorantūros studijas. Dar nuo studijų laikų dirbau mokslinį darbą Lietuvos teisės institute, o po to jau nemažai metų dirbu teismų sistemoje, administraciniuose teismuose. Tokia pagrindinė veikla. Taip pat, iki šiol dėstau teisės fakultete.

Kaip jūs atsidūrėte VU TSPMI?

Aš net tiksliai nežinau, kaip nutiko, susidaro įspūdis, kad suveikė drugelio efektas. Buvo gerai atsiliepta apie mano dėstymą ir štai, esu čia. Gavęs tokią galimybę neabejodamas sutikau, nes studijos TSPMI iš esmės yra orientuotos į klausimus, kurie man pačiam kelia bene daugiausiai mokslinio ir pedagoginio entuziazmo.

Jau spėjote susipažinti su TSPMI – ar pastebite skirtumų nuo teisės fakulteto? Kur jie labiausiai atsispindi?

Vienas dalykas, kuriuo, pastebėjau, TSPMI studentai skiriasi nuo kitų – tiek teisės fakulteto, tiek kitų fakultetų – studentų, tai jie yra labai žingeidūs ir entuziastingai linkę diskutuoti. Tas labai maloniai nustebino ir viršijo lūkesčius. Dėstytojui tikrai labai malonu tuomet dirbti su studentais. Dar susidaro įspūdis, kad TSPMI studentai turi tvirtą nuomonę daugeliu klausimų. Aišku, šitame kontekste aktualiausi yra politiniai klausimai, kalbant nebūtinai apie konkrečias problemas, bet ir apie ideologijas, ir pažiūras apskritai. Man atrodo, kad kitur, ir teisės fakultete, ne visi studentai turi tvirtas pažiūras, bet tai yra natūralu, nes TSPMI yra politikos mokslų institutas ir tokie žmonės gali būti linkę čia studijuoti.

Vis dėlto, teisės disciplina yra gana konkreti. Ar studentų tvirtos pažiūros netrukdo įsisavinti medžiagos?

Nepastebėjau, kad trukdytų. Dirbdamas su TSPMI studentais, be kita ko, teikiu prioritetą padėti jiems suprasti teisinę terminiją, kad galėtų susikalbėti su teisininkais, nes teisėje yra daug terminologijos, kuri nebūdinga šnekamajai kalbai. Bet kuriam paprastam žmogui, ką jau kalbėti politikos mokslus baigusiam, yra svarbu suprasti teisininkus ir kad teisininkai suprastų jį. Šitam tikslui tikrai netrukdo kažkokios pažiūros, nes terminija yra ideologiškai neutralus dalykas. Lietuvos teisės sistemos pažinimas taip pat įmanomas be ideologinio angažuotumo. Na, o kalbant apie diskusijų gyvumą – galbūt tvirtos pažiūros kaip tik padeda, nes galime įvairiapusiškai įvertinti probleminius teisės klausimus.

Kaip manote, kiek politikos mokslų studentams reikia teisės ir kaip politika susijusi su teise?

Na, jeigu gyvename teisinėje valstybėje, tai joje viešpatauja teisė. Konstitucijoje įrašyta, kad suverenitetas priklauso tautai, bet ji privalo paklusti savo išleistoms taisyklėms. Jeigu nenori, pirmiausiai privalo jas pakeisti. Valstybė, kurioje teisė viešpatauja, politikas privalo teisę išmanyti, nes politika yra valstybės valdymas. Čia kaip nykštys ir smilius – teisė ir valstybės valdymas keliauja kartu.

Ar manote, kad šiuo metu Lietuvos politikos arenoje yra pakankamas teisės išmanymas ar vis dėlto to trūksta ir politika nuo teisės yra per daug atskirta?

Politikai konsultuojasi su teisininkais ir, turbūt, katastrofiško teisinio neišprusimo politikoje nėra, visgi, sprendimai priimami žinant teisę. Didesnė problema turbūt yra, kai teisė yra išmanoma, tačiau jos yra nepaisoma dėl siekio įgyvendinti tariamai tikrą demokratiją, kuri yra labiau daugumos despotija arba ochlokratija. Tai turbūt didesnė problema būtų ne teisės neišmanymas, bet tiesiog jos ignoravimas. Vienas iš to pavyzdžių gali būti kaip politikai, įstatymų leidėjai nepaiso teisės principų laiko požiūriu ir mėgsta leisti įstatymus nurodydami, kad jie taikomi kažkokia apimtimi ir reikalams, susiklosčiusiems praeityje, iki įstatymo paskelbimo. Ne vieną kartą yra pripažinta, kad teisės aktas dėl to prieštaravo Konstitucijai. Grupuojant pagrindus, kodėl įstatymai prieštarauja Konstitucijai, šitas pagrindas yra vienas dažnesnių.

Kiek jūsų paties gyvenime yra politikos ir domėjimosi politika?

Jeigu valstybėje yra trys valdžios ir viena iš jų yra teisminė, tada mano visa profesinė praktika teismuose yra darbas valstybės valdyme, kas plačiąja prasme yra politika. Bet tiesiogiai su politika vykdomojoje ar įstatymų leidžiamojoje valdžioje sąsajų neturiu. Praeityje dirbant teisės institute dažnai tekdavo teikti pastabas Seime svarstomiems įstatymų projektams. Šiandien administraciniuose teismuose teisėkūrai artimesni klausimai kyla, kada teismas sprendžia bylas dėl norminių aktų teisėtumo. Vėlgi, tam tikra stabdžių-atsvarų sistemos apraiška, tačiau ši veikla nėra politinė įprastine prasme, nes teismai gali tik tikrinti, ar teisės akto nuostata yra suderinama su aukštesnės galios nuostata, o politinio tikslingumo klausimų netiria, ką neretai ir pabrėžia savo praktikoje.

Ar teisinga sakyti, kad jūsų specializacija yra viešoji teisė? Kodėl pasirinkote šią teisės sritį?

Administraciniuose teismuose yra nagrinėjami asmenų ginčai su valstybe, tai iš esmės yra viešoji teisė. Iš tikrųjų, esam kartais galbūt ir dulkės vėjyje, tiesiog likimas nuvedė. Nebuvo priežasčių, kodėl ši sritis man būtų nemiela, todėl sutikau su likimo sprendimu. O mokslinėje veikloje mano specializacija yra ne tik ši, bet ir teisinis argumentavimas, teisės teorija.

Ar teisės teorija nėra mažiau praktiška nei kitos teisės sritys? Kodėl sudomino teisės teorija?

Teisės teorija be kita ko apima teisinės terminijos klausimus. Jeigu nesame pretenzingi, vengiame žodžio teisės filosofija, bet teisės teorija yra glaudžiai su ja susijusi. Teisės teorija yra panašiai praktiška kaip ir politinė filosofija. Ši mokslinių interesų sritis mane sudomino, nes savyje talpina didelius intelektinius iššūkius ir yra orientuota į pačius reiškinio suvokimo pamatus, kurie slypi giliai intuicijoje. Šios srities tyrimų pažinimas gali pakeisti mąstymą iš esmės, pajudinti tuos smegenų raumenukus, apie kurių egzistavimą anksčiau net nežinojome.

Gal turite dar kažkokių pomėgių be teisės, be dėstymo?

Naujas pomėgis yra Kristaus profesija – dirbti su medžiu, dabar pradėjau tuo domėtis. Kol kas sekasi prastai, bet užsiėmimas įdomus, nes, panašiai kaip ir mokslas, tai yra kūryba. Kol kas turiu taburetę, lentyną patefonui ir dar porą daiktų. Domėtis pradėjau atsitiktinai. Anksčiau net nepagalvodavau, kaip galima sukurti televizoriaus spintelę. Pažiūri Youtube vaizdo įrašą ir pamatai, kad pasistengus ne taip ir sudėtinga. Tada pradedi daryti ir supranti, kad iš tikrųjų sudėtingiau negu pasirodė iš pirmo žvilgsnio, nes reikalauja atidumo, kruopštumo. Aišku, tai įgyjama su patirtimi.

Gal turite palinkėjimą savo studentams, kurie toliau rinksis kelią bei specializacijas?

TSPMI studentai, manau, ambicingi, todėl naudingas palinkėjimas gali būti nepamiršti pagalvoti apie procesus – ne tik ką daryti, bet kaip daryti. Ir turiu omenyje ne tik klišę „svarbu ne tikslas, o kelionė“. Tai naudinga ne tik keliant klausimą, kuo reikia mėgautis, bet ir kaip geriau nusigauti iki tikslo. Studijose beveik visada studentams prieš egzaminus primenu pasimokyti mokytis. Praleidę pusdienį ieškodami, kaip mokytis, jie gali gauti daugiau nei visą tą laiką mokydamiesi. Toliau mokymasis galbūt bus našesnis ir produktyvesnis. Mokymasis, kaip mąstyti, kaip vykdyti procesą, jį organizuoti yra naudingas labai daug kur – tiek asmeniniuose reikaluose, tiek profesinėje praktikoje.