Uždaryti
Visi VU TSPMI žmonės

Inga Patkauskaitė-Tiuchtienė

VU TSPMI absolventė, geriausio Viešosios politikos analizės magistro darbo autorė

Kodėl pasirinkai Viešosios politikos analizės  (VPA) studijų programą? Kuo ji tau pasirodė įdomi?

Mano pasirinkimas buvo nulemtas to, kad aš pasiilgau studijų ir pačios TSPMI bendruomenės. Baigusi bakalaurą TSPMI, nėriau į renginių organizavimo sritį – daugiau nei tris metus organizavau pačius įvairiausius renginius – miesto šventes, konferencijas, verslo renginius.

Renginių organizavimo srityje dirbantis žmogus turi turėti labai geras vadybines žinias, būti empatiškas, nuolat viskuo besidomintis, prisiimti labai daug atsakomybės ir mėgti dinamiškumą. Nors tokia darbo specifika man tiko ir patiko, tačiau šalia viso to man labai trūko intelektualinės saviraiškos. Vis tik, renginių organizavimo srityje tu nerašai ir neskaitai mokslinių darbų, nesigilini į viešosios politikos problemas, kas man visada buvo labai įdomu. Taigi sprendimas grįžti į institutą nebuvo tiesiogiai padiktuotas darbo, kurį tuo metu dirbau, o į būsimas studijas žvelgiau kaip į hobį, taip pat kaip į galimybę išmokti dalykų, kuriuos norėčiau panaudoti ateities darbuose – pavyzdžiui, dirbant analitinį darbą.  Pasirinkau būtent VPA programą, nes viešosios politikos ir valdymo temos buvo ir yra įdomios, taip pat norėjau įgyti reikalingų įgūdžių analitiniam darbui.

Šiuo metu esu vaiko priežiūros atostogose, ir nors derinti vaiko auginimą su magistrantūros studijomis buvo didžiulis iššūkis, bet, kaip rodo rezultatai, viskas įmanoma. Jau visai neužilgo tęsiu darbus Vilniaus universiteto Verslo mokykloje, kur esu viena iš rinkodaros komandos narių. Iki išeinant į vaiko priežiūros atostogas daugiausiai dėmesio savo darbe skyriau magistro studentų pritraukimui ir sklandžiam priėmimo procesui, organizavau įvarius Verslo mokyklos inicijuojamus renginius (konferencija „Versli šeima“, Verslumo akademija).

Tavo magistro darbas „Politinių skandalų poveikis pasitikėjimui valstybės valdymo institucijomis: Lietuvos atvejo analizė“ buvo išrinktas kaip vienas geriausių VPA magistro darbų. Kur tavo sėkmės paslaptis? Kokių patarimų turėtum studentams?

Man atrodo, kad pagrindinis dalykas, norint parašyti sėkmingą darbą, yra ambicija. Niekada nereikia imtis paprastų temų, kuriose tau yra viskas aišku. Rašydama savo magistro darbą kiekviename jo etape susidūriau su didžiuliais iššūkiais, kuriuos norėdama įveikti, labai daug sužinojau ir išmokau. Turbūt sudėtingiausia buvo surinkti ir susisteminti tyrimui reikalingus duomenis. Nors duomenų rinkimo darbas buvo „juodas“, tačiau dabar džiaugiuosi turėdama tikrai unikalius duomenų rinkinius, kuriuos galima panaudoti ateities tyrimams, taip pat, esant poreikiui, pasidalinti su kitais universiteto tyrėjais.

Antras iššūkis buvo susijęs su pasirinktu analizės metodu. Savo darbe taikiau dinaminę regresinę analizę su laiko eilučių duomenimis. Šis metodas retai taikomas socialiniuose moksluose dėl reikalingų duomenų specifiškumo, tačiau labai tiko sąsajų tarp politinių skandalų ir pasitikėjimo institucijomis kaitos analizei. Sudaryti paskirstyto vėlavimo modeliai leido ne tik įvertinti, ar ir kokį poveikį politiniai skandalai turi pasitikėjimui valstybės valdymo institucijomis, tačiau ir kaip politinių skandalų poveikis pasitikėjimui keičiasi bėgant laikui.

Kokios yra tavo magistrinio darbo išvados? Kaip politiniai skandalai veikia politines institucijas? Ar visos institucijos yra veikiamos vienodai?

Savo magistro darbe nagrinėjau politinių skandalų, vykusių Lietuvoje 2004 – 2016 metais (imtinai), poveikį visuomenės pasitikėjimui valstybės valdymo institucijomis Lietuvoje. Atsižvelgiant į vykusius politinius skandalus ir kasmėnesinių pasitikėjimo valdžios institucijomis duomenų prieinamumą, analizei buvo pasirinktos šios valstybės valdymo institucijos: LR Vyriausybė, LR Seimas, LR Prezidento institucija, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Valstybės saugumo departamentas ir Lietuvos savivaldybės.

Politinio skandalo tipas, svarba (atsižvelgiant į politinių skandalų dalyvių statusą ir skandalo mastą) ir eskalavimo žiniasklaidoje intensyvumo lygis buvo išskirti kaip veiksniai, galintys sustiprinti ar sušvelninti politinių skandalų poveikį pasitikėjimui analizuojamomis institucijomis. Kaip jau minėta, sąsajoms tarp politinių skandalų ir pasitikėjimo valstybės valdymo institucijomis nustatyti buvo atlikta dinaminė regresinė analizė su laiko eilučių duomenimis. Kiekvienos analizuojamos institucijos atveju buvo sudarytas atskiras regresijos modelis, įtraukiant tik tuos politinius skandalus, kurie yra susiję su konkrečia analizuojama institucija.

Regresinės analizės rezultatai parodė, jog politiniai skandalai turi reikšmingą poveikį visuomenės pasitikėjimo valstybės valdymo institucijomis pokyčiams. Tačiau politinių skandalų poveikis pasitikėjimui, vertinant kiekvieną instituciją ar institucijų grupę atskirai, išsiskyrė. LR Vyriausybės, LR Seimo, LR Prezidento institucijos, VSD ir STT atvejais, nustatytas neigiamas trumpalaikis politinių skandalų poveikis pasitikėjimui šiomis institucijomis. Lietuvos savivaldybių atveju, kitaip nei visų kitų institucijų, nustatytas teigiamas trumpalaikis politinių skandalų poveikis pasitikėjimui šia institucijų grupe.

Apibendrinant gautus dinaminės regresijos rezultatus, galima teigti, jog politinių skandalų poveikis pasitikėjimui valstybės valdymo institucijomis Lietuvoje yra nevienareikšmiškas, taip pat negalima išskirti nė vieno veiksnio, kuris visų institucijų atveju turėtų didžiausią poveikį politinių skandalų pasireiškimo mastui. Politiniai skandalai, suskirstyti į atskiras tipų kategorijas, tik vienos iš trijų institucijų atveju turėjo poveikį pasitikėjimui, todėl galima teigti, jog Lietuvos visuomenė nėra linkusi diferencijuoti politinių skandalų ir priskirti jiems didesnę ar mažesnę svarbą atsižvelgiant į padaryto nusižengimo pobūdį. Neigiamą politinių skandalų poveikio pasireiškimo mąstą geriausiai paaiškina šie veiksniai: eskalavimo žiniasklaidoje intensyvumo lygis ir skandalo svarba.

Lyginant institucijas tarpusavyje matyti, jog politiniai skandalai didžiausią neigiamą poveikį turi pasitikėjimui LR Prezidento institucija, toliau rikiuojasi LR Vyriausybė, STT ir VSD, ir, galiausiai, LR Seimas. Lietuvos savivaldybių atveju, kaip jau minėta, politinių skandalų poveikis pasitikėjimui yra teigiamas.

Esi atlikusi praktiką Europos komisijos atstovybėje Lietuvoje. Ką veikei praktikos metu? Gal galėtum apie ją papasakoti daugiau?

Praktiką atlikau jau pakankamai seniai (prieš septynerius metus), todėl daug kas iš atminties išgaravę, bet pagrindinis dalykas išlikęs atmintyje, tai be galo draugiškas kolektyvas, kiekvieną naują narį pilnavertiškai įtraukiantis į atstovybės veiklas. Taip pat įsiminė darbas Europos informacijos biure bendraujant su kasdieniais lankytojais, videokonferencijų iš Briuselio klausymas ir pristatymas kolegoms Vilniuje, pagalba organizuojant bei dalyvavimas atstovybės inicijuojamuose renginiuose, prisidėjimas prie kūrybinių idėjų generavimo. Taip pat, pamenu, jog viena iš darbo užduočių buvo VU TSPMI profesoriaus G. Vitkaus knygos apie Europos Sąjungą redagavimas.

Šiuo metu dirbi Vilniaus universiteto Verslo mokykloje. Kaip atrodo tavo darbo diena? Ar studijų metu įgytos žinios  praverčia darbo metu?

Manau, kad darbas Verslo mokykloje yra svajonių darbo vieta tiems, kas mėgsta turėti daug laisvės kuriant ir įgyvendinant pačias įvairiausias idėjas ir iniciatyvas. Nors darbo tempas ir apimtys yra didelės, tačiau aš labai vertinu galimybę gan laisvai planuotis darbo laiką, kas man asmeniškai yra didžiulis privalumas. Kadangi darbas yra dinamiškas – renginiai, pristatymai, susitikimai su būsimais ir esamais studentais, išvykos, tai vienodų ar tokių pačių darbo dienų būna ne daug.  Galėčiau nebent išskirti pagrindinę taisyklę, kuria reikia vadovautis darbe, kad viskas vyktų sklandžiai – visi turime tiksliai žinoti, už ką esame atsakingi ir savo dalykais rūpintis, kaip „savo vaikais“.

Na o atsakant į klausimą, ar TSPMI įgytos žinios praverčia – tai, manau, jos praverčia kone visuose darbuose. Įgyti geri bendrieji įgūdžiai, leidžia greitai mokytis naujų dalykų ir juos sėkmingai taikyti praktikoje.

Magistro diplomas jau beveik tavo rankose. Kokie yra tavo ateities planai?

Kadangi rašydama magistro darbą, sugalvojau gal dar dešimt papildomų temų, ką dar būtų įdomu tyrinėti ir analizuoti, tai nedrąsiai „pasvajoju“ apie galimybę tęsti studijas VU TSPMI doktorantūroje. Ir, žinoma, ateityje labai norėčiau save išbandyti dirbant analitinį darbą, atitinkantį mano studijų specialybę.