Uždaryti
Visi VU TSPMI žmonės

Ieva Petronytė-Urbonavičienė

VU TSPMI alumnė, dėstytoja, Pilietinės visuomenės instituto direktorė

Ieva, kodėl rinkotės politikos mokslų studijas ir kaip atradote savo tyrimų sritį?

Tiesą sakant, TSPMI atsidūriau gana atsitiktinai. Pamenu, plėšiausi negalėdama apsispręsti – iš vienos pusės, labai norėjau studijuoti animaciją, iš kitos pusės, mano mokyklos laikais studijos užsienyje dar buvo nelabai girdėta retenybė ir didžiausias prestižas buvo studijuoti VU, kuris animacijos studijų, aišku, nesiūlė. Nesakau, kad to prestižo vaikiausi, tačiau universiteto istorijos, mokytojų rekomendacijų bei į mokyklą atvykstančių dėstytojų autoriteto dėka studijos būtent VU labai imponavo. Taip ir stojau –  daugiausia dėl paties universiteto. Beliko pasirinkti kryptį – o TSPMI patiko kaip siūlantis įvairiapusį išsilavinimą: pamenu, žavėjo, kad čia bus ir istorijos, ir ekonomikos, ir filosofijos, teisės… Atrodė gerokai įdomiau nei studijuoti vieną siauresnę sritį. Taigi stojau gana atsitiktinai, tačiau niekada pasirinkimo neteko gailėtis. Studijuojant kuo toliau, tuo labiau savo studijas įsimylėjau – pamenu, antro kurso pabaigoje jau negalėjau savęs įsivaizduoti kitur, o štai magistro programos pirmame semestre išvis „užsikaifavau“ – tai buvo bene geriausias pusmetis universitete, labai įdomus, intensyvus, pilnas iššūkių, auginantis. Tuo tarpu į politinės sociologijos ir politinės psichologijos laukus krypau jau tikslingiau, tiesiog vienam akademinio intereso diktuojamam žingsniui sekant iš kito. Žiūrint retrospektyviai ir kalbant pirmakursių rašto darbų rašymo įkarštyje, galbūt pradžių pradžia buvo tame pačiame Politikos mokslų pagrindų kurse rašytas pirmasis rašto darbas apie postmaterialistinę revoliuciją 🙂 Visuomenės politinio dalyvavimo ir ypatingai jos politinio mąstymo tyrimai tiesiog „prilipo“.

Esate ne tik VU TSPMI dėstytoja, bet ir Pilietinės visuomenės instituto direktorė. Kokia veikla užsiima institutas ir kokie projektai dabar yra patys aktualiausi?

Pilietinės visuomenės institutas turi svarbią misiją – siekti sąmoningos, stiprios, savarankiškos pilietinės visuomenės Lietuvoje. Dabartiniame politiniame ir geopolitiname, informacinių kovų, fake news, manipuliavimo mūsų nuostatomis, mąstymu kontekste, mano galva, tai tampa ypač aktualu. Tad institutas iš vienos pusės įgyvendina įvairias tiesiogiai pilietiškumą siekiančias ugdyti edukacines, informacines veiklas tikslinėms grupėms – nuo trumpesnių diskusijų, susitikimų, iki ilgalaikių bendruomenės būrimo ir jų pilietinio veikimo skatinimo projektų. Iš kitos pusės, institutas kartu stengiasi prisidėti ir prie palankių pilietinės visuomenės stiprėjimui sąlygų įtvirtinimo mūsų valstybėje – pavyzdžiui, įsitraukia ir įvairiuose kontekstuose atstovauja visapusiškesnio pilietinio ugdymo, atviros valdžios idėjoms. Na ir, žinoma, visos instituto veiklos atsispiria nuo tyrimų, sukauptų žinių, kurias taip pat nuolat plečiame. Pavyzdžiui, kasmet matuojame Lietuvos visuomenės pilietinę galią ir apskaičiuojame jos indeksą.

Šiuo metu veiklos lauką taip pat diktuoja artėjantys rinkimai: kartu su partneriais – „Baltosiomis pirštinėmis“, iniciatyva „Žinau, ką renku“, kitomis nevyriausybinėmis organizacijomis bei valstybės institucijomis – siekiame ne tik paskatinti būsimuose rinkimuose ateiti prie balsadėžių, bet ir atlikti tai atsakingai, apmąstytai, skaidriai.

Pilietinės galios indeksas – ar pilietinė galia Lietuvoje auga? Kokios būtų jūsų prognozės ateičiai?

Pilietinės galios indekso tyrimas duoda jau dešimtmečio perspektyvą vertinimui. Per tą laikotarpį nuo 2007 m. stebėjome ir nedidelį indekso ūgtelėjimą, ir nedidelį, bet staigesnį, jo kritimą. Labai grubiai apibendrinant dešimtmečio rezultatus – deja, bet remiantis duomenimis turime teigti, jog nei reikšmingo, nei ilgalaikio proveržio pilietinės galios augime Lietuvoje dar neįvyko. Atskirais metais stebėtos indekso sudedamųjų dalių kaitos tendencijos susiję su tuometinėmis aktualijomis, leidžia pajausti pilietinės visuomenės pulsą, pilietinei galiai įtaką darančius įvykius, tačiau kartu, deja, kol kas nerodo taip laukiamo nuoseklaus, tvaraus augimo. Tad ir pasverto optimizmo bent artimiausiai ateičiai ne itin daug. Tiesa, iš 2018-ųjų, kaip iš Valstybės atkūrimo šimtmečio metų, pažymėtų įvairių šventinių pilietinių renginių ir iniciatyvų gausa, galėtume tikėtis indekso pakilimo, tačiau jei toks pakilimas ir bus, iš tiesų tik dar po metų kitų galėsime pasakyti, ar jis ilgalaikis. Visgi neverta turbūt čia daug įsileisti į spėliones – 2018 m. pilietinės galios indekso tyrimas jau pakeliui, kviečiu po kurio laiko pasidomėti rezultatais 🙂

Kaip atrodo jūsų laisvalaikis – ar mokslas atima visą laisvą laiką?

Šiuo metu mano didžioji dalis laiko skirta dešimties mėnesių žmogučiui. Nesu tikra, ar šį laiką drąsiai galima pavadinti laisvalaikiu, bet tai tikrai vienu gražiausių ir prasmingiausių atrodantis laikotarpis. O iki tol akademinis ir NVO pasauliai tikrai ilgai užėmė visą laiką, menkai palikdami progų išsimiegoti. Visgi, kai patinka tai, ką darai, nesijauti itin nuskriausta. Tikrasis laisvalaikis dažniausiai natūraliai susikoncentruoja į retesnes, bet ilgesnes atkarpas aktyvių kelionių pavidalu – vairuojant, žygiuojant, skrendant, riedant, čiuožiant ir t.t. Jose sutelpa ir mylima fotografija, ir bendravimas su žmonėmis, ir naujų įspūdžių medžiojimas. Nuo vaikystės nemoku „nieko neveikti“.

Vizija Institutui – koks turėtų būti VU TSPMI po 20 metų?

Vis sparčiau kintančiame pasaulyje sunku nuspėti, kokioje aplinkoje veiks universitetas po 20 metų, o tai gerokai apsunkina „vizijavimą“. Visgi, kaip ten bebūtų, manau, kad TSPMI turėtų būti pirmiausia priekyje – tiek akademinių tyrimų, studijų kokybe, tiek mums svarbių vertybių gynime. Mūsų institutą ir po dvidešimt metų matau kaip ambicingą, drąsią, veržlią, profesionalią, kuriančią bendruomenę. Lanksčią, tačiau su tvirtu moraliniu stuburu.

Dėstote ne tik bakalaurams, bet ir magistrantams. Koks būtų palinkėjimas tiek jauniesiems, tiek vyresniems VU TSPMI studentams?

Pirmakursiams – kurstyti savo smalsumą, žingeidumą ir aistrą sužinoti, atrasti; apsišarvuoti kantrybe ir savidisciplina siekiant rezultatų; ir galiausiai – nepasiduoti susidūrus su iššūkiais – kad ir pirmuoju rašto darbu. O magistrantams – mėgautis savo studijomis ir nepagailėti laiko ir jėgų išpešti iš jų visa, kas kiekvienam individualiai svarbiausia. Puikių studijų akimirkų!