Uždaryti

Lietuvos užsienio politikos rytų kryptis

Europos Sąjungos ir NATO plėtra Baltijos jūros regione ir tiesioginio priartėjimo prie Nepriklausomų Valstybių Sandraugos (NVS) valstybių — Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos  — procesas nagrinėti daugelyje monografijų ir straipsnių. Paprastai  tokio pobūdžio darbuose keliami arba specifiniai klausimai, susiję su konkrečiais šių organizacijų plėtros padariniais valstybėms kaimynėms, arba globalios problemos (hipotetiniai svarstymai, kokie galimi tolesnio euroatlantinių institucijų ir šių valstybių bendradarbiavimao scenarijai, koks galimas vieno ar kito scenarijaus įgyvendinimo poveikis Baltijos jūros regiono ir Europos saugumui). Pažymėtina, kad šiame akademiniame diskurse aktyviai dalyvavo ir Lietuvos mokslininkai. Kita vertus, iki šiol pasigendama konceptualaus tyrimo, kuriame būtų visapusiškai įvertintos Lietuvos — kaip ES ir NATO narės — užsienio politikos Rytų kryptimi perspektyvos.

Tokio tyrimo poreikį rodo pastaruoju metu suintensyvėję akademiniai ir politiniai debatai tiek dėl Lietuvos vietos ir statuso NATO ir ES, tiek dėl šalies užsienio politikos tikslų ir uždavinių.