Uždaryti
2020-06-01 02:12:06
2020-05-22 00:00:00

Informuojame, kad gegužės 21 dieną prasidėjo prašymų stoti į magistrantūros studijų programas teikimas! Iki liepos 7 d. per VU Informacinę sistemą galite pateikti prašymą stoti į jums patinkančias VU TSPMI magistro studijų programas. Išsirinkite jums labiausiai patinkančias VU TSPMI magistro programas: http://www.tspmi.vu.lt/magistranturos-studijos/

Bendrą VU stojimo tvarką ir visą reikalingą informaciją rasite čia: https://bit.ly/magistrasVU

Kilus klausimams prašome kreiptis į VU TSPMI studijų skyriaus vadovę Gintarę Proscevičiutę elektroniniu paštu gintare.prosceviciute@tspmi.vu.lt

VU TSPMI direktorė Margarita Šešelgytė: kaip koronavirusas pakeitė valstybes ir tarptautinę politiką?

„Keičiasi tam tikra pasaulio tvarka, o krizė yra puikus postūmis, pagreitinantis ligšiolines tendencijas kalbant tiek apie galios balansą, išaugusią kovą tarp autokratijų ir demokratijų, tiek apie naujų socialinių kontraktų paieškas ir naujas bendradarbiavimo formas tarp tų valstybių, kurios sugebės spręsti problemas kartu“, – teigia Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorė doc. dr. Margarita Šešelgytė pokalbių laidoje „VU ekspertai padeda suprasti“.

Šįkart laidoje nagrinėjamas valstybių pasirinktas atsakas į COVID-19 sukeltą krizę, demokratijai kylantys iššūkiai ir didžiųjų valstybių konkurencija dėl galios.

Skirtingoms valstybėms tinka skirtingos atsako priemonės

Atsako į COVID-19 pasirinkimas tapo iššūkiu visoms valstybėms: šiai kartai pirmą sykį susidūrus su tokio masto krize, būdai jai suvaldyti pasirenkami eksperimentuojant. Tarptautinių santykių ekspertės teigimu, šiandien vertinti pasirinktų atsako priemonių sėkmę dar per anksti, o visoms valstybėms tinkamo sėkmės recepto tikėtis neverta.

„Kiekvienas tvarkymasis atspindi valstybės sąrangą – demokratija ar autokratija, visuomenės santykį su valdžia – kiek ji pasirengusi leisti valdžiai priimti kontrolę ar teises ribojančius sprendimus, taip pat ir visuomenės įpročius – vienos visuomenės yra labiau linkusios paisyti taisyklių, jos nariai pasitiki vieni kitais, kitos laukia vadovų sprendimo. Pavyzdžiui, geru laikytinas Švedijos atvejis – ilgą laiką kritikuotas dėl neveiksmingumo ir vertintas kaip kelias į katastrofą, šiandien šalies atsakas į pandemiją vis dažniau vadinamas sėkmingu. Tačiau noriu atkreipti dėmesį, kad šis receptas yra Švedijos receptas – jis nebūtų suveikęs nei JAV, nei Kinijoje, kadangi tai – visiškai skirtingos visuomenės“, – sako M. Šešelgytė.

Lygindama didžiųjų šalių – JAV ir Kinijos – pasirinktas atsako priemones, mokslininkė pabrėžia, kad bendru iššūkiu abiem šalims tapo jų dydis. Jų valdymas mažiau lankstus, daugiau gyventojų reiškia ir didesnį jų tankį, sudarantį sudėtingesnes sąlygas pandemijai stabdyti. JAV specifika – federacinė sąranga, reiškianti, kad skirtingose valstijose pasitelkiamos skirtingos strategijos. Vis dėlto pagrindiniu skirtumu laikytinas demokratinis ir autokratinis valdymas, lemiantis skirtingus tvarkymosi būdus.

„Apskritai ši reakcija į pandemiją išryškino tai, kad pasinaudodamos Kinijos pavyzdžiu net ir demokratinės valstybės ėmėsi autokratinio kelio, įvesdamos tam tikrus apribojimus, nors tai nėra vienintelis būdas tvarkytis su pandemija“, – tikina ekspertė.

Tarp piliečių teisių ribojimo ir įgalinimo

„Kažkuriuo momentu reikės rinktis tarp ribojimų, tam tikrų sekimo priemonių ir piliečių įgalinimo, jų sąmoningumo skatinimo“, – teigia mokslininkė ir priduria, kad visuomenėms teks ieškoti naujų socialinio kontrakto formų. Neretai akcentuojama, kad sekimas yra viena iš priemonių virusui valdyti – tam pasitelkiamos ir mobiliosios programėlės, nurodančios užsikrėtusiųjų buvimo vietą ar aplinkui esančių žmonių temperatūrą.

M. Šešelgytė tikina, kad autokratijoms tokias priemones taikyti paprasčiau, pavyzdžiui, Kinijoje sekimo sistema jau veikia ne vienerius metus, o gyventojai kaupia socialinį krepšelį – yra apdovanojami už gerą elgesį ir baudžiami už blogą. Tuo tarpu Švedijoje pastebimas priešingas variantas: čia taikomas atsakas remiasi piliečių sąmoningumu ir nustatytų „žaidimo taisyklių“ laikymusi. Ekspertės manymu, po krizės ši situacija reikalaus naujo valdžios ir visuomenės sutarimo dėl galios ribų. „Valdžia seka, bet turi būti tam tikros formos ir institucijos, kurios prižiūrėtų tą sekimą“, – sako ji.

Europos Sąjungos prioritetas – ekonomikai

Nepaisant neretai girdimos kritikos Europos Sąjungos (ES) atžvilgiu, pagal savo atsakomybes ji veikia gana gerai. M. Šešelgytės teigimu, ES indėlio lūkesčiai neturėtų būti siejami su sveikatos apsaugos politika, kadangi šioje srityje atsakomybė priklauso pačioms valstybės narėms. Tuo tarpu vertinant ES veiksmus jos pirminių kompetencijų – ekonominės, prekybos politikos, vidaus rinkos – srityse, matomi gana spartūs žingsniai – skiriami skatinimo paketai, svarstomos bendro skolinimosi galimybės ir kita. Tai ypač svarbu todėl, kad suvaldžius sveikatos krizę teks spręsti iš jos kilusią ekonominę krizę, pasižyminčią aukšta tarpusavio priklausomybe.

Kaip ekonomikos nuosmukis paveiks valstybių galią?

M. Šešelgytės manymu, krizė veikiausiai nepakeis jau dešimtmetį matomų tendencijų – didžiausius padarinius pajaus šalys, kurios nesugebėjo diversifikuoti ekonomikos.

„Iškastinis kuras yra tik vienas elementų ir tos valstybės, kurios sudėjo visus savo kiaušinius į vieną krepšį, turi labai nepavydėtiną situaciją. Jau prieš šią krizę matėme, kad yra tokia tendencija, bet ji nebuvo labai ryški, o šiandien matome rezultatą, kad iškastinis kuras iš tiesų neleidžia generuoti pajamų į biudžetą, jeigu tai yra vienintelis biudžetą maitinantis sektorius“, – sako ji. Anot tyrėjos, valstybės, kurios sugebėjo diversifikuoti ekonomiką ir investavo į dirbtinį intelektą ar technologijas, turės galimybę perkelti savo investicijas į kitas sritis, o to nepadariusiose šalyse, pavyzdžiui, Rusijoje, kils tam tikra krizė.

Kaip rodo tendencijos ir istorinės analogijos, prasta ekonominė situacija Rusijoje išsivysto į režimo legitimumo krizę – ir prieš krizę, ir ypač šiuo metu matomas pasitikėjimo valstybės vadovu svyravimas.

„Tokiais atvejais Rusija imasi tam tikrų veiksmų: tai gali būti arba ėjimas į išorę, bandymas užkariauti kokią mažą teritoriją, sukelti konfliktą, arba bandymas dar labiau sustiprinti gniaužtus šalies viduje, riboti teises, taip siekiant palaikyti režimo legitimumą“, – teigia ekspertė. Jos manymu, šiuo metu pastarasis kelias būtų labiau tikėtinas, tačiau negalima atmesti ir kitų scenarijų – pavyzdžiui, vidinio chaoso, suirutės ir pandemijos metu per sienas plūstančių migrantų galimybės. „Tikiuosi, kad institucijos, kurios dirba toje srityje, šį scenarijų svarsto ir svarsto priemones, kurios galėtų būti pasitelktos kaip atsakas“, – apie galimas grėsmes nacionaliniam saugumui įspėja M. Šešelgytė.

„Laukiniai vakarai“ ar augantis solidarumas?

Nors valstybių politikoje neneigia įžvelgianti „kiekvienas už save“ elgesio bruožų, ekspertė neskuba pasiduoti skeptiškiems valstybių solidarumo vertinimams.

„Sakome, kad valstybės elgiasi kaip laukiniuose vakaruose – vagia viena iš kitos kaukes, sustabdo ventiliatorių tiekimą, Kinijoje tam tikrų prekių perėmimai vyksta vos ne su grynų pinigų lagaminėliais… Šiandieninėje tarptautinėje sistemoje tai yra natūralu – ne ES, ne NATO, ne Jungtinių Tautų Organizacija, o valstybė yra atsakinga už piliečių saugumą“, – teigia M. Šešelgytė. Anot jos, esamai situacijai nekintant, gali laukti griūtis ir išsiskaidymas, tačiau labiau tikėtina, kad matysime kitą, augančio solidarumo link vedantį scenarijų: bus suprasta, kad ekonominis bendradarbiavimas yra būtinas siekiant išlaikyti tvarią ir sveiką ekonomiką savo valstybėse.

Ekspertės teigimu, tą galime matyti jau dabar. Pavyzdžiui, Vokietija, ilgą laiką iš tam tikrų pietų valstybių reikalavusi elgtis pagal vokiškąjį, taupymo, modelį, šiandien švelnina požiūrį ir svarsto pagalbos galimybes, neprašant perimti savų taisyklių. Anot mokslininkės, Europos šalių solidarumas sprendžiant ekonominę krizę gali persikelti ir į kitas sritis. Transatlantiniai santykiai jau buvo įtempti ir iki krizės, tačiau JAV turi labai rimtą konkurentę – Kiniją. „Jei žiūrėtume labai racionaliai, tai JAV ir Europos valstybėms būtų paranku bendradarbiauti siekiant atsverti augančią Kinijos galią: demokratijos prieš autokratiją“, – sako M. Šešelgytė ir priduria, kad tikslesnė transatlantinių santykių kryptis bus matoma po lapkritį vyksiančių JAV Prezidento rinkimų.

Tarptautinėse organizacijose – globalių galios konfliktų apraiškos

Ekspertės manymu, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) sėkmingai atlieka savo funkcijas: nors dėl gerai išvystytos Lietuvos sveikatos apsaugos sistemos šios organizacijos vaidmenį pastebime mažiau, jis itin reikšmingas Afrikos ir kitose valstybėse, turinčiose žemesnį šios srities išvystymo lygį, kur PSO bendradarbiauja ir su kitomis, pavyzdžiui, labdaros organizacijomis. Komentuodama JAV nutrauktą finansavimą PSO, M. Šešelytė teigia, kad „Jungtinių Tautų sistema, tarptautinės organizacijos yra sudarytos iš valstybių, tad labai dažnai jos tampa politinių žaidimų arena, kai valstybės bando įgauti daugiau galios, tačiau pamirštami pirminiai tų agentūrų tikslai“. Mokslininkė pabrėžia, kad Kinija vis aktyviau įsitraukia į tarptautinių organizacijų veiklą, o šiandieniniame kontekste, išaugus PSO svarbai, suaktyvėjo ir JAV bei Kinijos konkurencija dėl įtakos šioje srityje, tačiau šie veiksmai – tik bendros konkurencijos dalis.

M. Šešelgytė atkreipia dėmesį į Kinijos poziciją ir kitų šalių jai metamus kaltinimus. „Kinija bando išeiti iš šios pandemijos pozicionuodama save kaip laimėtoją, parodydama, kaip gerai tvarkosi su krize ir kad jos vertybės, autokratinės vertybės, yra tinkamos“, – teigia ekspertė. Tuo tarpu ne tik JAV, bet ir Europos šalių lyderiai – Emanuelis Macronas ar Borisas Johnsonas yra pareiškę, kad Kinija neatskleidė tikrojo pandemijos masto ir paleido virusą į Europą. Ekspertės manymu, krizei pasibaigus galima tikėtis didesnės trinties tarp autokratijų ir demokratijų, kalbant apie tai, koks valdymo būdas yra geresnis. Šiuo metu tai išeina už JAV ir Kinijos konflikto ribų: kalbama apie tarptautinės atsakomybės paieškas, kad Kinija negalėtų sakyti, jog suvaldė krizę, o priešingai – paleido užkratą į pasaulį ir yra atsakinga dėl visų šiandieninių iššūkių.

Kokia ateitis laukia demokratijos?

Demokratinei santvarkai kylantys iššūkiai – ne tik COVID-19 sukeltos krizės padarinys. M. Šešelgytės teigimu, didelių galių suteikimas valstybei – bendra krizių tendencija. Siekiant užtikrinti greitą sprendimų priėmimą, kurį nori matyti ir gyventojai, reikalingas valdžios sutelkimas valstybinėse institucijose, tačiau pagrindiniu klausimu tampa tai, ar sutelktos galios išlieka valstybės rankose, ar po krizės yra atiduodamos atgal.

„Valstybės, kuriose demokratija ir šiaip buvo nevisiškai veikianti ar su tam tikromis ydomis, tą egzaminą nelabai išlaikė – pasižiūrėkime į Vengrijos atvejį. Vis dėlto tose valstybėse, kuriose demokratija yra puikiai veikianti, daugiau kalbama apie tai, kad reikia įgalinti piliečius ir po krizės valstybė turėtų atiduoti galias piliečiams“, – sako ekspertė.

Abejojantiems, ar demokratija krizės sąlygomis yra tinkama valdymo forma, tyrėja siūlo atsakyti į klausimą „Ar sutiktumėte krizės sąlygomis gyventi Kinijoje?“. „Man atsakymas tarsi iš karto aiškus – man patinka europietiškas gyvenimo būdas todėl, kad jis susijęs su tam tikromis laisvėmis ir teisėmis, o kiniška tvarka, nors kažkuriuo etapu buvo šiek tiek veiksmingesnė, nėra mano gyvenimo būdas. Manau, kad uždavus tokį klausimą daug žmonių atsakytų panašiai, – tikina ekspertė ir priduria: – Tai ir parodo, kad demokratija yra šiek tiek giliau nei tam tikra valdymo struktūra ar reagavimas į labai siaurą krizę.“

Laidose „VU ekspertai padeda suprasti“ Paulius Gritėnas kalbasi su Vilniaus universiteto mokslininkais – savo srities ekspertais, kurie padeda atsakyti į svarbiausius mūsų keistos ir netikėtos naujosios dabarties klausimus. Pokalbių tikslas – tiesiogiai supažindinti žiūrovus su mokslininkais ir jų darbu, padedančiu suvaldyti, perprasti ir permąstyti mus užklupusias krizes.

Perspausdinta iš lrt.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako