Uždaryti

Valdininkų gyvenimas išliks su pagardais. V. Nakrošio komentaras

Naujoji Vyriausybė ir valdančioji dauguma žadėjo esminę valstybės tarnybos reformą, ją deklaravo kaip vieną prioritetų. Bet to, kas liko iš pirminių pasiūlymų, reforma pavadinti negalima. Geriausiu atveju tai – kiek daugiau nei pudra.

„Be sėkmingos valstybės tarnybos reformos neįmanomos ir visos kitos, nes juk kas kiti, jei ne valstybės tarnautojai, jas turi parengti ir įgyvendinti“, – ėmus rengti Valstybės tarnybos įstatymo naują redakciją, šio teisės akto svarbą pabrėžė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius daktaras Vitalis Nakrošis. Jis dirbo šio įstatymo projektą rengusioje darbo grupėje.

Valstybės valdymo ekspertas palygino galiojantį Valstybės tarnybos įstatymą, pirminį naujos jo redakcijos projektą ir Seimo pavasario sesijos paskutinių dienų įkarštyje priimtąjį ir prezidentės praėjusią savaitę pasirašytą variantą, kuris įsigalios nuo kitų metų. V. Nakrošio vertinimu, rezultatas, deja, gerokai nutolo nuo pirminių pasiūlymų.

Tad kas liko iš žadėtos valstybės tarnybos reformos, ir kodėl tik tiek?

Ypatingą statusą išsaugojo

Projektą rengusios darbo grupės vadovas, vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas žadėjo, kad iš pernai dirbusių 52,6 tūkst. valstybės tarnautojų po reformos teliks apie 20 tūkstančių. Tiesa, tai nereiškia, kad didelę dalį biurokratinių procedūrų ir biurokratų pakeis išmaniosios technologijos. Tiesiog dalį valstybės darbuotojų, atliekančių administravimo funkcijas, žadėta įdarbinti kaip kitose įstaigose – pagal Darbo kodeksą.

Vidaus reikalų ministerija giriasi, kad naujoje įstatymo redakcijoje išgryninama valstybės tarnybos sąvoka, aiškiai apibrėžiama, kad valstybės tarnyba yra skirta viešojo administravimo funkcijoms vykdyti ir padėti valstybės ar vietos valdžios įstaigoms įgyvendinti joms patikėtas funkcijas. Ūkinio ar techninio pobūdžio funkcijas atliekantys asmenys valstybės tarnautojams nepriskiriami. Bet ir dabar dauguma šių darbuotojų valstybės tarnautojo statuso neturi.

Tačiau, primena V. Nakrošis, pagal pradinį pasiūlymą planuota gerokai sumažinti valstybės tarnautojo statusą turinčių asmenų būrį, jiems priskiriant tikrai tik viešojo administravimo funkcijas atliekančius valstybės tarnautojus, o vidaus administravimo paslaugas atliekančius darbuotojus – buhalterinės apskaitos, žmogiškųjų išteklių specialistus ir t. t. įdarbinti pagal Darbo kodeksą. Tokiu atveju šiuos darbuotojus būtų paprasčiau ir atleisti iš darbo, jiems nepriklausytų valstybės tarnautojams suteikiamos privilegijos. Kodėl ir turėtų priklausyti, jei žmonės dirba darbą, kuris nėra kuo nors išskirtinis, palyginti su kitomis įstaigose? Tačiau jie ir toliau mėgausis ilgesnėmis nei „civiliokų“ atostogomis, priedais už darbo stažą ir kitais pagardais, nepriklausantiems analogišką darbą kitose įstaigose dirbantiems jų kolegoms.

„Deja, pirminis pasiūlymas nugludintas, prie valstybės tarnautojų nebus priskirti ūkinio ir techninio pobūdžio funkcijas atliekantys asmenys, tačiau vidaus administravimo funkcijas atliekantys specialistai išliks valstybės tarnyboje. Taigi neįvyko tokia reforma, kokią prieš keletą metų įgyvendino Estija, kur vidaus administravimo funkcijas atliekantys asmenys nebepriskiriami valstybės tarnybai“, – apgailestauja V. Nakrošis.

Įsigaliojus naujai įstatymo redakcijai dabar iš dalies centralizuotą darbuotojų atranką pakeis visiškai centralizuota. Ją vykdys Vyriausybės įgaliota institucija. Tuomet bus teikiamos dvi kandidatūros, iš jų ministras ar įstaigos vadovas galės pasirinkti geriausią. „Teigiamai vertinu, kad vadovų atranka bus centralizuota. Tačiau problema ta, kad ji bus taikoma ir specialistams. Vadinasi, Vyriausybės įgaliota institucija Vilniuje visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms, kurių yra 536, atrinks ir specialistus. Manau, tai neveiks ir ribos vadovo autonomiją, nes viena ranka jam nauja įstatymo redakcija suteiks daugiau įgaliojimų dėl darbuotojų užmokesčio, jų skatinimo, tačiau kita atims galimybę atsirinkti darbuotojus. Tai nebūtų problema, jei turėtume vadinamąją „generalistų“ valstybės tarnybą. Bet turime specialistų valstybės tarnybą: vienose jos institucijose dirba inžinieriai, kitur – teisininkai, dar kitur – aplinkos specialistai, ir tokių įstaigų vadovai geriau žino, kokių jiems reikia darbuotojų. Manau, centralizuota specialistų atranka yra klaida. Tokia sistema neveiks“, – prognozuoja V. Nakrošis.

Įstaigų vadovų kadencijos pailgintos nuo ketverių iki penkerių metų, paliekant dviejų kadencijų galimybę. Tačiau, V. Nakrošio nuomone, blogiausia, kad savivaldos įstaigų vadovų kadencijų reglamentavimas iš Valstybės tarnybos įstatymo perkeltas į Vietos savivaldos įstatymą. „Vadinasi, vietos „kunigaikščiai“ bus labiau apsaugoti, nors savivaldoje vienareikšmiškai reikia pokyčių“, – sako jis.

Privilegijų atimti nepavyko

Įvyks šiokių tokių pokyčių, susijusių su darbo užmokesčiu. „Sistema tapo truputį lankstesnė, bet kai kurie pirminiai pasiūlymai buvo nugludinti valstybės tarnautojų naudai“, – lygina V. Nakrošis. Pavyzdžiui, pirminiame projekte siūlyta atsisakyti priedų už stažą, tačiau jie sugrąžinti teisės akto rengimo metu. Priedą už stažą sudarys 1 proc. pareiginės algos už kiekvienus tarnybos metus.

Įvairių priedų buvo ir anksčiau, o pagal naują įstatymo redakciją atsiras daugiau lankstumo ir dar daugiau galimybių valstybės tarnautojus materialiai skatinti. Be vienkartinės išmokos, jie dar galės ne dažniau nei dukart per kalendorinius metus gauti iki dviejų pareiginių algų išmokas už nustatytų tikslų ir rezultatų pasiekimą. Be to, atsiranda galimybė skatinti – ir itin dosniai – papildomomis atostogų dienomis: jų galima sulaukti net dešimt darbo dienų per metus, vadinasi, jie galės atostogauti net dviem savaitėmis ilgiau nei oficialios atostogos, arba tiek gali būti sutrumpintas jų darbo laikas.

Nors deklaruota, jog norima Valstybės tarnybos įstatymo nuostatas priartinti prie Darbo kodekso, kad valstybės tarnautojų darbo sąlygos būtų panašios ar net identiškos kitų darbuotojų, tačiau valdininkai liko privilegijuoti. V. Nakrošis primena, kad pirminiame projekte buvo siūloma sulyginti atostogų dienas su Darbo kodeksu, tačiau vėliau vietoj kitiems valstybės piliečiams suteikiamų 20 darbo dienų valdininkams pailsėti leidžiama 22. Dabar jie turi 28 kalendorinių dienų minimalias atostogas, vadinasi, 20 darbo dienų. Įsigaliojus naujai įstatymo redakcijai už kiekvienų penkerių metų tarnybos stažą bus suteikiamos trys darbo dienos kasmetinių papildomų atostogų. Bendra kasmetinių atostogų trukmė negali būti ilgesnė kaip 37 darbo dienos, nors projekte siūlyta apsiriboti 30. „Ir čia pirminis projektas nugludintas valstybės tarnautojams palankia kryptimi. Tiek atostogų tikrai labai daug. Ne veltui kritikuota, kad valstybės tarnautojai išlaikė privilegijas“, – mano V. Nakrošis.

Numatyta sugriežtinti tarnybinę atsakomybę, valstybės ar savivaldybės įstaiga iš žalą padariusio asmens privalės išreikalauti ją atlyginti. Bet čia, V. Nakrošio manymu, esminis klausimas bus, kaip tai vertins teismai. O bylos, kaip žinoma, labai ilgai užsitęsia. Be to, kyla klausimas, ar jos baigtųsi realiu žalos atlyginimu.

Darbo grupėje įstatymo projektui parengti dirbęs ekspertas pažymi, kad įstatyme liko kai kurių pirminiame projekte siūlytų naujovių, pavyzdžiui, numatyta nuotolinio darbo galimybė, įtvirtinamas mentoriaus institutas – jais taps senjorai, kurie perduos savo patirtį jaunimui. Bet tai nedideli ir nelabai reikšmingi pokyčiai.

Savęs skriausti neleido

Pasak V. Nakrošio, kaip ir Andriaus Kubiliaus Vyriausybės laikotarpiu bandant reformuoti valstybės tarnybą, planuota įdiegti daugiau vadinamojo postų modelio valstybės tarnybos bruožų, tačiau galutinis rezultatas priešingas – atsiras daugiau karjeros valstybės tarnybos bruožų. Planuota vadovams suteikti daugiau lankstumo, autonomijos valdant žmogiškuosius išteklius, bet, palyginti su pirminiais pasiūlymais, kai kurios sąlygos pagerintos valstybės tarnautojų labui. „Tad išėjo toks modelis – keistas hibridas, kai viena ranka vadovams duodama papildomų teisių, kita atimama. Dėl materialinio skatinimo suteikiama daugiau teisių, o dėl pasirinkimo įdarbinant pavaldinius atimama. Manau, tai bus nefunkcionalu, sistema neveiks, jei skatinti darbuotoją gali, bet jo pasirinkti ir priimti į darbą – ne“, – mano įstatymo darbo grupėje dirbęs ekspertas.

Jis turi aiškų atsakymą, kodėl taip atsitiko: „Derinant ir svarstant šį teisės aktą Vyriausybėje ir Seime kai kurios nuostatos buvo nugludintos. Tai nutiko todėl, kad valstybės tarnyba yra ir reformos objektas, ir subjektas. Norime pakeisti valstybės tarnybos santykius, bet patys valstybės tarnautojai dalyvauja šiame procese – rengia teisės aktų projektus, dalyvauja juos derinant ir svarstant darbo grupėse, komitetuose. Jie patys suinteresuoti dėl geresnių savo darbo sąlygų. Tad faktas toks: nepavyko panaikinti priedų už darbo stažą, sutrumpinti atostoga, sumažinti valstybės tarnybos apimtį, sumažinti ir kitų privilegijų. Valstybės tarnautojai labai gerai apgynė savo interesus, o politikai leido peržengti raudonąsias linijas, nes procesas nebuvo gerai kontroliuojamas.“

V. Nakrošio vertinimu, žadėta esminė valstybės valdymo reforma neįvyks. Nauja Valstybės tarnybos įstatymo redakcija – ne reforma, bet šiek tiek daugiau nei pudra. Bet įvyks laipsniški pokyčiai, kurių rezultatas – keistas hibridas tarp postų ir karjeros valstybės valdymo modelių. Vis dėlto, pasak valstybės valdymo eksperto, laipsniški pokyčiai geriau negu nieko.

Lietuvoje daryti esmines valstybės valdymo reformas nesisekė ir ankstesnių kadencijų valdantiesiems. Ir A. Kubilius, ir Algirdas Butkevičiaus žadėjo lanksčią, mažą, efektyvią valstybės tarnybą, buvo iškelta bent po kelias iniciatyvas, bet sisteminių permainų pasiekti nepavyko. Vis buvo žadama mažinti aparatą, tačiau valstybės tarnautojų skaičius nuo 2010-ųjų svyravo nedaug – nuo 53 tūkst. iki 55 tūkstančių. Dabar jų 53 954.

Tad kai kurios ministerijos, nelaukdamos to, ko nežada nuo kitų metų įsigaliosiančios naujos teisės normos, pačios tvarkosi savo darže. LRT Televizijos naujienų tarnyba pranešė, kad Darbo birža iš valstybės įstaigų yra gavusi per dešimt pranešimų apie grupinius atleidimus, įspėjimai apie atleidimą įteikti 500 darbuotojų. Susisiekimo ministerijoje ir jai pavaldžiose įstaigose naikinama beveik 200 pareigybių. Ministerijoje per beveik dvejus metus darbo neteko dvi dešimtys žmonių.

 

Perspausdinta iš lzinios.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.