Uždaryti
2019-04-21 11:28:24
2019-04-19 10:31:55

Primename, kad antrąją Šv. Velykų dieną (balandžio 22 d.) VU TSPMI biblioteka nedirbs. Balandžio 23 d. biblioteka dirbs įprastu laiku.

Vakarų europiečiai žydus vertina pagal Izraelio politiką, lietuviai žiūri į savo istoriją. K. Girniaus ir V. Davoliūtės komentarai

Vakarų europiečiai žydus vertina pagal situaciją Artimuosiuose Rytuose, o lietuviams ir kitiems rytų europiečiams įtakos pirmiausia turi pačių šalių žydų istorija.

Eurobarometro apklausos duomenimis, 29 proc. lietuvių mano, kad konfliktai Artimuosiuose Rytuose turi įtakos tam, kaip Lietuvoje yra vertinami žydai.

54 proc. respondentų Lietuvoje teigė tokios įtakos nepastebintys, o 17 proc. nurodė to nežinantys.

Apklausų Latvijoje ir Estijoje rodikliai buvo panašūs – padėties Artimuosiuose Rytuose įtakos vertinant žydus neįžvelgė 63 proc. latvių ir 66 proc. estų.

Panašios tendencijos matomos visoje Rytų Europoje, kurios gyventojai nėra linkę kreipti daug dėmesio į Izraelio politiką Vakarų krante ir įtampą su palestiniečiais Gazos ruože.

Visai kitokie vertinimo kriterijai vyrauja Vakarų ir Šiaurės Europoje. Didžiausia įtaka vertinant žydus pagal situaciją Artimuosiuose Rytuose pastebima Švedijoje, Nyderlanduose, Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Prancūzijoje.

Pasak Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorės Violetos Davoliūtės, Izraelio politikai ir situacijai Artimuosiuose Rytuose Lietuvoje skiriama kur kas mažiau dėmesio, nei Vakarų Europoje.

„Ten yra daugiau polemikos, analizės ir ekspertų, o Lietuvoje apie Izraelio politiką žinančių yra nepaprastai mažai“, – BNS sakė politologė.

Jos teigimu, vakarų europiečiai yra kultūriškai artimesni Izraeliui.

Tuo metu lietuviai, kaip ir didelė dalis kitų rytų europiečių, žydus vertina pirmiausia pagal savo istoriją, tvirtino ekspertė.

„Rytų europiečiai (…) pirmiausia galvoja apie save ir savo praeitį, nežiūrėdami į kažkokius plačius geopolitinius kontekstus“, – kalbėjo V. Davoliūtė.

Apžvalgininkas Kęstutis Girnius BNS sakė, kad rytų europiečių požiūriui įtakos gal turi ir parama Jungtinių Valstijų politikai, o Vašingtonas Izraelį palaiko besąlygiškai.

Eurobarometro apklausa rodo, kad antisemitizmą problema laiko penktadalis lietuvių. Tuo metu visoje Europoje tai kaip problemą vidutiniškai įvardijo pusė respondentų.

Pasak V. Davoliūtės, Lietuvoje trūksta supratimo, kas yra antisemitizmo ideologija ir kaip ją atpažinti bei vertinti.

„Švietimo ir edukacijos antisemitizmo tema trūksta įvairiuose sluoksniuose: mokyklose, kultūros institucijose, net aukštosiose mokyklose, universitetuose“, – teigė profesorė.

Pasak lietuvių respondentų, antisemitizmas šalyje pasireiškia žydų kapinių niekinimu, antisemitiniais piešiniais ant sienų ar vandalizmu ant žydiškų pastatų.

Sociologinę apklausą Lietuvoje apie antisemitizmą 2018-ųjų gruodžio 4 – 17 dienomis atliko „TNS LT“. Apklausti 1007 gyventojai.

Europos Sąjungos (ES) šalyse iš viso buvo apklausti 27643 respondentai.

 

Perspausdinta iš LRT.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.