Uždaryti

V. Gailiūtė. Kada pavysime estus arba sulauksime balsavimo nuo 16 metų?

Estai dar 2015 m. savivaldos rinkimuose leido balsuoti šešiolikmečiams. Šiandien jie gali kalbėti apie aukštesnę demokratijos kokybę.

Jaunas žmogus ir politika Lietuvoje – kaip du upės krantai, tarp kurių nėra tilto. Tad Europos socialinio tyrimo duomenys, rodantys, kad net 90 proc. jaunų lietuvių nesidomi politika, neturėtų stebinti. Tais metais, kai Estijoje buvo leista balsuoti nuo 16 metų, Lietuvoje į savivaldos rinkimus atėjo vos trečdalis tokią teisę turinčių jaunų žmonių iki 35 metų.

ES estai nėra vieninteliai, kurie pasitiki savo jaunuoliais. Balsuoti nuo 16 metų savivaldybės lygmeniu taip pat gali Austrijos ir Maltos rinkėjai. Šios reformos įgyvendinimas abiejose šalyse pasiteisino – Austrijos rinkėjų aktyvumo vidurkis tarp jaunuolių siekia 78 proc., Maltoje – beveik 63 proc.

Lietuvoje balsavimas nuo 16 metų vis dar tik idėja. Viena vertus, baiminamasi manipuliavimo jaunais žmonėmis, kita vertus, deklaruojama, kad švietimo sistemos trūkumai neleidžia ugdyti pilietiškai aktyvaus ir politiškai raštingo jauno žmogaus.

Apie tai, kas nerūpi

Artėjant savivaldybių tarybų ir tiesioginiams merų rinkimams ir vykstant kandidatų debatams, galima pastebėti, kad rinkimų pažadai neretai nukreipti į vyresnio amžiaus rinkėjus. Nemažai kalbama apie pensijų reformą, sveikatos apsaugą ir senjorams aktualias socialines paslaugas. Šie klausimai svarbūs, tačiau jaunuoliui dar svetimi, todėl neverti dėmesio.

Pavyzdžiui, politikos stebėsenos tinklo „Žinau, ką renku“ organizuotuose kandidatų į Jonavos rajono merus debatuose skambėjo pažadai dėl nemokamų vaikų darželių kiekvienam jonaviečiui, turinčiam vaikų, o Rokiškio kandidatai žadėjo išsaugoti rajono ligoninę ar išlaikyti pagarbą valstybės tarnautojams.

Kandidatų į merus debatai Kretingoje (Kamilės Klapatauskaitės nuotr.)© Organizatoriai

Ne paslaptis, kad palikę mokyklą jaunuoliai palieka ir gimtąsias vietas – išvyksta į didžiuosius Lietuvos ar užsienio miestus. Tai stipriai padidina atskirtį, jie mažiau domisi savivaldybių, kuriose ir toliau deklaruoja gyvenamąją vietą, problemomis, visavertiškai neįsitraukia į studijų miestų politinį gyvenimą. Todėl atsiradus abipusio ryšio trūkumui jauno žmogaus interesai vietos lygmeniu lieka neatstovaujami.

Nėra, tai gal ir nereikia?

2015 m. įvykdžius konstitucinius pakeitimus, Estijos savivaldos rinkimuose suteikusius teisę balsuoti nuo 16 metų, bendras rinkėjų skaičius esmingai nepakito – į rinkimų sąrašus papildomai įtraukta apie 24 tūkst. jaunuolių. Visgi rinkimų teise pasinaudojo ne kiekvienas jaunas estas. Tad amžiaus cenzo pakeitimas didelės įtakos galutiniams rinkimų rezultatams neturėjo.

Tačiau naujas konstitucinis reguliavimas tapo savotišku signalu vietos politikams, kad reikia kalbėti ne tik apie vidutinio ar vyresnio amžiaus rinkėją, bet ir apie jauną žmogų. Pavyzdžiui, siūlyti tokius dalykus kaip miesto infrastruktūros jauno žmogaus poreikiams pritaikymas, užimtumo didinimas ir pan.

2017 m., kai estų šešiolikmečiai pirmą kartą galėjo atiduoti savo balsą savivaldos ir merų rinkimuose, politikų retorika iš esmės pakito. Buvo daugiau kalbama apie jaunimo laisvalaikio zonų kūrimą, miesto erdvių pritaikymą. Kandidatas į Talino miesto merus Raineris Vakra žadėjo įkurti riedlenčių parką pagrindinėje miesto aikštėje.

Kita vertus, pažadai dažnai lieka pažadais – kandidatas taip ir nelaimėjo 2017 m. rinkimų ir Talino meru netapo. Bet estų patirtis rodo, kad ankstyvas dalyvavimas rinkimuose ugdo jaunų žmonių politinį sąmoningumą. Tokiu būdu dalyvavimas rinkimuose imamas suvokti ne kaip prievolė, o kaip tam tikras procesas, kuriame natūraliai dalyvaujama.

Ką išloštų Lietuva?

Suteikus galimybę savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose balsuoti nuo 16 metų galėtų būti sprendžiama vidinės migracijos problema. Šešiolikmečių įtraukimas į vietos politiką ir demokratinius procesus atliktų kompensacinę funkciją.

Tai reiškia, kad išvykusių jaunuolių balsus pakeistų šešiolikmečių balsai. Šiuo metu jaunimo balsui labiausiai atstovaujama per savivaldybių jaunimo reikalų tarybas, tačiau verta atkreipti dėmesį, jog jos veikia ne visose savivaldybėse, todėl jaunimo balsas daug kur lieka neatstovaujamas.

Anksčiau atsiradęs įprotis domėtis regiono politika bei dalyvauti savivaldybės rinkimuose sukuria tam tikrą ryšį tarp jauno žmogaus ir vietos politikos. Dalyvaudamas savivaldos lygmens demokratiniuose procesuose, jaunuolis greičiausiai bus labiau linkęs ir toliau domėtis, kas vyksta savivaldybėje, iš kurios yra kilęs.

Kita vertus, jeigu nusprendžiama ateitį kurti viename iš didžiųjų miestų, galima tikėtis, kad jaunuoliai bus labiau linkę įsitraukti į naujos gyvenamosios vietos politikos formavimą – dalyvaus rinkimuose, įsitrauks į visuomenines veiklas.

Mažiau populizmo

Kai sprendimas dalyvauti rinkimuose tampa savaime suprantamas, galima daugiau laiko skirti rinkimų apsvarstymui bei pasiruošimui kitiems. Dėl to gerėja elektorato politinis raštingumas.

Jauni rinkėjai daugiau laiko gali skirti susipažinimui su rinkimų programomis ir kandidatų biografijomis, skirtumų analizei, refleksijai, kaip politikų sprendimai paveiks kiekvieno iš jų asmeninį gyvenimą. Juolab kad tinkami politinės analizės ir stebėsenos įrankiai jau egzistuoja.

Pavyzdžiui, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto įgyvendinamas racionalaus balsavimo projektas Manobalsas.lt leidžia palyginti kandidatų į Seimą, Europos Parlamentą ir prezidento postą pažiūras su asmeniniais vertybiniais įsitikinimais.

Apskritai, Lietuvoje suteikus galimybę balsuoti nuo 16 metų būtų galima tikėtis, kad ateityje rinkėjai gebės aiškiau save identifikuoti politinės kairės-dešinės skalėje, priskirti save konkrečiai politinei jėgai. Todėl jų balsas taptų labiau motyvuotas, mažėtų populistinių partijų iškilimo galimybė. Atsirastų ir pagrindas keisti švietimo sistemą taip, kad ji atlieptų jauno žmogaus poreikius, pilietinis ugdymas taptų praktiškesnis.

Galima būti skeptiškiems ir kelti klausimą, ar kas nors atsiklausė šešiolikmečių, ar jie nori balsuoti. Estijoje už tokio sprendimo įgyvendinimą pasisakė moksleivių ir studentų sąjungos. Lietuvoje tokią poziciją 2018 m. balandį priėmė Lietuvos jaunimo organizacijų taryba – didžiausia skėtinė jaunimo organizacijų sąjunga. Beveik septynios dešimtys nevyriausybinių jaunimo organizacijų susitarė ir kreipėsi į aukščiausias Lietuvos institucijas išdėstydamos balsavimo nuo 16 metų savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose naudą.

Jeigu ir po keliolikos metų vis dar piktinsimės, kad estai gyvena geriau ir labiau pasitiki savo valstybe, galėsime kaltinti tik patys save. Dabar pats laikas parodyti pasitikėjimą savo šešiolikmečiais ir padėti jiems užmegzti ryšius su vietos savivalda ir visa šalies politine sistema.

 

Perspausdinta iš alfa.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.